2 metai perniek..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kaip rasti jėgų, pamiršti žmogų, kurį myli visa širdimi? Viskas sukosi vien apie jį, buvau jam gera, sakyčiau net per gera, sukandus dantis tylėjau, kai man kažkas nepatiko, visus jo norus pildžiau, neturėjo kuo skųstis. O dabar viskas baigta. Visi planai buvo su tuo žmogučiu, planavom tuoktis, vaikus ir taip toliau. Ašaros rieda upeliais. Taip tuščia ir skaudu vidui, kai žinai, kad žmogus tavęs nebemyli. Kai apie jokius kitus, net pagalvot nesinori, nesinori ir nieko daryti, niekur eiti, tik gulėti lovoj ir verkti visa diena. Net ir pasakot artimiems žmonėms nenoriu. Atrodo, kad tai sapnas, tačiau turiu susitaikyt su skaudžia realybe, kuomet vienam meilė dingsta greitai, o kitas myli tyliai.
2 tai ne 20, mažiau myžk į batą, praeis, nes visiems praeina.
Baisu,sunku, skauda,bet… viskas ateina ir viskas praeina.
Būkit stipri, reikia laiko-jis užgydys žaiždas.
paskutiniu metu ziuriu daug ka panasios bedos istiko. Manes irgi neaplenke panasi tragedija. Kas cia su visais pasidare? Zmones nebevertina jausmu, istikimybes
Brangioji, akivaizdu, kad pati to neišgyvenote, jei kategoriškai teigiate, kad visiem praeina. Mano brolis, prieš metus nusižudė, dėl mylimos moters, praėjus 5 metams po skyrybų ir jo paskutinė žinutė jai buvo, kad jis jos niekada nesugebėjo pamiršt… Todėl, nesakykite, kad “nemyžčiau į bata” beto gražus įsireiškimas, tinkamas panelei, nes man tai ypač skaudi tema
tik tais tu to paties nedaryk, nes prisimink kaip tada tau ir visiems artimiesiems buvo skaudu ir dar iki siol tebera skaudu, kad netekot seimos nario.
aš jus suprantu ir užjaučiu pati esu neseniai išsiskyrusi, net ir ne po ilgos draugystės, bet tas dalykas, kad nebeesi su tuo, kurį myli, tiesiog žudo. Aš jūsų vietoje dar ne taip verkčiau, iš tiesų, visiška tuštuma… Jums linkiu mąstyti tik teigiamai, aišku išsiverkti sveika ir reikia, bet juk gyvenimas tęsiasi. Šiuo metu dvasinė savijauta gali būti labai sumauta, bet juk niekad nežinai, kas laukia. Kai išsiverksite – iškart blogas mintis šalin. Labai siūlau pradėti bėgioti, jei iki šiol to nedarėte, kuo daugiau rūpintis išvaizda, kiek tik galima daugiau skirti laiko sau. Laikykitės
normali busena po issiskyrimo, bet garantuotai praeis
Nebūkit bjaurios, aš net neišsiskyrus iki galo, o žiauriai susipykus galėjau praverkt visą naktį vien nuo minties, kad gali viskas baigtis. Kiekvienas viską išgyvena savaip, savaip jaučia
Autore, žinoma, atrodys, kad pasaulis slysta iš po kojų, ir tai nepraeis lengvai ir greitai. Nesinori nieko daryti, bet reikia. Imkis kokios veiklos, aš tarkim ėjau į sporto klubą, išsikraudavau visiškai iki nulio, kad net galvot nebenorėdavau. Sunkiausia tau bus, kai liksi viena su mintimis ir prisiminimais, todėl to reikėtų kuo mažiau. Tiesiog, laikykis Banalu ar ne, bet laikas tikrai gydo žaizdas, nors dabar taip ir neatrodo
Esu baisiai palūžusi, jis buvo tas, kuris padėjo gyventi man, po baisios netekties, jis padėjo ištverti ir žadėjo, kad niekada nepaliks, kad turėsime šeimą, o aš juo tikėjau, jis padėjo man sukurti naują gyvenimą, atsistoti ant kojų, o dabar jo nėra ir aš jam nereikalinga..
Užuojauta pirmiausia.. Žinau kad skaudu ir puikiai žinau tą bjaurų jausmą viduje Sakei viską darei dėl jo, stengeisi dėl jo.. O DABAR, dabar gyvenk dėl savęs, jeigu nori-verk, išsiverk ir vėl verk.. Nelinkėsiu ir nesakysiu kad užsimirštum nes tai paprasčiausiai neįmanoma… Tiesiog gyvenk toliau…
Draugės dėdė jau ~trisdešimt metų nepamiršta pirmosios meilės
Va būtent ką aš ir sakau, kai mano brolis nusprendė pabaigti savo gyvenimą, aš nesmerkiau jo, galvojau, kad kažkada suprasiu kodėl jis taip padarė ir suprantu. Skauda atrodo ne tik širdį, bet ir visą kūną. Kaip žmogus gali žadėti būti kartu amžinai, o paskui lyg niekur nieko pasako, kad nori viską baigti. Kai atiduodi tiek daug, o tiek mažai reikalauji..
Tai dar gerai, kad pasako, kad viska nori baigti o ne uz akiu apgaudineja, bet gal po kazkiek laiko supras ka prarado.
zmones tiesiog keicia savo nuomone, jausmai keiciasi. ir viskas. jie taip elgtis gali.
baisus jausmas, kai palieka lyg atsibodusi daikta, laikykites.
Keista, kad pasikeičia per vieną dieną, nes dar vakar sakė, kad myli…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
