Ar pati bandėte savyje rasti priežastis to užsiblokavimo?

6 metus? As nelabai suprantu kaip galima tiek laiko be draugaujant.

Kreipkis. nes tikrai kažkas čia nenormalaus .. Oralinis, visa kita yra, o sekso bijai. Manau, čia tikrai kažkokios psichologinės problemos

Šaunuolis vaikinas ,o dėl nekaltybės tai manau visai normalu,būna kiti 30ties ir nekalti o nepagalvojai ,kad vaikinas gali turėti santykių su kita,kažkaip keista ,kad tiek ilgai jam nereikia sekso.O tai kokios problemos ? Neina atsipalaiduot,išgerkit alko ,pamatysit kai noras užeis ,ir nebebus jokio streso

Vaikinas tikrai jus myli, jeigu sitiek ilgai kencia, kitas jau i kaire nueitu seniausiai. Eikite pas psichologa ir nedvejokite net, juk ne mazas vaikas esate, juolab kad jau gyvenate kartu… Ko laukiate?

Sekmes “atsiblokuojant”

Na jau, normalu del nekaltybes… Jeigu zmogus vienisas ir nekaltas, tai gal ir normalu, bet kartu bunant 6 metus ir puse metu kartu gyvenant nekaltai buti – cia jau pasityciojimas is vaikino

Juolab koks cia nekaltumas, jeigu ir petingas, ir oralinis… cia jau net nekaltumu nekvepia

Aš nemanau, kad reikia save prievartauti. Gal tiesiog ne laikas? Gal nepasitikite vaikinu iki galo? Gal turite kažkokių baimių? Pamastykite pati apie savo baimę jam atsiduoti – kodėl ji kyla. Tik jūs viena galite sužinoti kame reikalas ir tai mėginti ištaisyti. Analizė labai paprasta, atsisėskite ir pamąstykite ramiai maždaug taip kaip pvz.:

– aš nesutinku, kad atliktume lytinį aktą. Kodėl?

– ar aš bijau?

– jei taip, tai ko?

– skausmo? (gyvenime dažnai skauda, tai realybė, nereikia bėgti nuo to, reikai susitaikyti)

– nusivylimo? (neverta, nes 1 kartas tikrai nebus šaunus, toks kaip filmuose. Bet vėliau…)

– kad nepavyks? (na ir kas, pamėginsiu dar kartą, ir dar kartą, kol pavyks)

– kad vaikinas paliks gavęs? (o kodėl turėtų, jei 6 metus be to yra su manim?)

– kad vaikinas nusivils? (tiek laukęs, tikrai nenusivils, tai jam vyšnaitė ant torto bus)

– kad man nepatiks? (žinoma, kad nepatiks. 1 kartas. O paskui patiks – 10-as ir t.t. kartas)

– kad gyvenimas taps kitoks? (gyvenimas kitoks kasart mums priėmus sprendimą, tai norma).

– o gal aš nebijau, tik nenoriu?

– kodėl kyla tas nenoras?

– gal man lytiniai santykiai asocijojuojasi su kažkuo netinkamu?

na ir t.t. ir t.t. kol atkapstysite tikrąją priežastį.

Autore, tai o kodėl jūs neatsiduodate vaikinui?

Tokie pasakymai kaip “mane lyg surakina”, “suspaudžiu kojas ir nieko neleidžiu daryti” yra tik pasekmės apibūdinimas. O koks jausmas būna? Kodėl?

Nesitaškykite čia taip, lyg gyvenimo problemą spręstumėte. Žinau, kad kiekvienam savas skausmas skaudesnis, bet iš šono jūsų problema atrodo mikrobo dydžio, tereikia sumanyti kaip ją išspręsti.

Na jei pati negalite išsianalizuoti priežasčių, tuomet eikite pas specialistą

Nors man regis, nėra sudėtinga pasirausti savo viduje ir rasti priežastis.

Aš turėjau klaikią auditorijos baimę. Kai reikėdavo sakyti kalbas prieš auditoriją, mane tiesiog surakindavo, pradėdavo nuo įtampos net galva kratytis, akys lakstyti, kūnas atsisakydavo klausyti. Kartą ėmiau analizuoti, kas man yra. Priėjau prie išvados galų gale, kad aš b-i-j-a-u. O tada jau nesunkiai išsiaiškinau ko aš bijau. Bijau apsikvailinti, bijau nusišnekėti, bijau pamiršti kažką. O tada supratau, kad aš tik žmogus ir turiu teisę apsikvailinti, ir nusišnekėti, ir pamiršti kažką. O tam, kad nepamirščiau, reikia pasidaryti tinkamus užrašus.

Na žodžiu, priežastį radau, problemą išsprendžiau. O teoriškai gi galima buvo sakyti taip kaip jūs sakote “man gerklę surakina, smegenys užsispaudžia ir pradedu drebėti, negaliu žodžio pasakyti”. Ši reakcija juk viso labo pasekmė kažkokios problemos galvoje. Jums ir reikia ją rasti. Pačiai.

o gal bijote nepageidaujamo nėštumo? arba jūsų vaikinas – ne tas žmogus, nepaisant ilgos draugystės? beje, kai jis bando įeiti, nepavykus iš pirmo karto, neužsisukite, o bandykite toliau, jei šiek tiek skauda, pakentėkit

Kreipkites i specialistus. manau per 6 metus paprastus patarimus jau isbandete pati, todel dabar manau reiktu rimtesnes pagalbos

Hm, nelabai normalu. Nekaltybe siaip bent man iki 27 atrodo gan normalu, jeigu zmogus vienisas, bet jus turit vaikina 6 metus, uzsiemat oraliniu ir nieko daugiau? Kreipkites tikrai i psichologa, specialistai pades. Sekmes.