sveikos merginos, si tema nelabai kuo susijusi su ta, kurioj mergina klausia, kiek partneriu jau per daug ) tiesiog permeciau akimis ir ikvepe parasyti. siaip rasau, kad va man 22 metai ir dar nesu turejusi lovos pertnerio. visada buvau tikrai simpatiska ir vaikinu demesio oi kaip netruko… taciau su ne vienu nenuejau iki galo, nes man atrode, kad va dar ne laikas, dar negaliu juo pasitiketi (pasitikejimas cia man labai svarbus, labai). na taip ir neturejau rimtesnio draugo ir iki 2.5 menesio ilgiausiai buvau pradraugavusi. o paskutinius keleta metus isvis jokio vaikino, tiesiog pradejau nebeziureti i ju puse, nereaguoti i demesi. nezinau, kazkas pasidare, pasikeite… nesakau, zinoma, kad vaikinai nebepatinka. siaip galbut kompleksuoju siek tiek del mazos krutines, gal neptiks vaikinams. 22 metai ir nekalta.. gal juoksis. o ka reikes daryt? kaip nepasirodyt nemoksai, lentai lovoje? kaip tam nusiteikti? kaip pradeti labiau pasitiketi vaikinais? galbut tas, kad nenoriu suarteti ir trukdo man susirasti rimtesni drauga. vat kitos bijo, kad skaudes, o man baisu nemoketi, nepatikti. nes vienadieniai santykiai manes nedomina, noriu tikros meiles su visais privalumais.. patarkit, pasakykit, kaip jums buvo, kaip iveiket ivairius kompleksus