Rašau ne tiek pasipasakoti, bet labiau pasiklausti patarimo.

Šiais metais aš jau baigiu mokyklą. Atrodo džiugu, bet man nė kiek. Situacija šeimoje tokia, kad gyvenam sunkiai, esu priversta dirbti, nors įdarbinta esu vos 0,25 etato dirbu kur kas daugiau, bet ir gaunu- per daug nesiskundžiu, 300- 800lt prisidedu prie šeimos biudžeto. Tik esmė ta, kad nieko per daug negaliu sau leisti, viskas kas būtina perku gerokai dėvėtus MD arba išsimainau. Negaliu leisti sau nusipirkti kažką naujo . Tas truputį smukdo pasitikėjimą savim, kai aplink visos su naujais drabužiais kartais tikrai pavydu ir liūdna. Bet džiaugiuosi, kad tokių metų jau dirbu, ugdau savo savybes. Tačiau, dėl to nukenčia mokslas. Mokaus ne itin prastai, turiu proto, bet tiesiog grįžus po darbo, jau kartais nebėra jėgų mokytis. Kai dar nedirbau ir gyvenom lengviau svajojau apie medicinos studijas, bet dėl pinigų trūkumo šios svajonės teko atsisakyt. Dirbu darbą su popieriais, todėl ir galvoju apie panašias studijas. Bet, ištikrųjų šiek tiek apleidus mokslą ir bijau, kad į nemokamą vietą neįstosiu. Nežinau kur stoti. O stoti turiu, dėl tėvų, kurie burbuliuos jei nestosiu, dėl giminės, kuri užgriauš, dėl darbo, nes jie prašo, kad baigčiau aukštąjį mokslą, kadangi savybių tinkamų dirbti ten turiu, ta vieta man puiki kilti karjeros laiptais, bet išsilavinimo reikia. + ir pati noriu pabaigti mokslus, matau, kad sunku dirbti be išsilavinimo, o išsilavinimas ir ugdo žmogų. Taigi, nupasakojau situaciją, o dabar mano bėda, nežinau kur stoti, ką rekomenduotumėt jūs? Gal pagalvoti apie neakivaizdines studijas? Egzaminus laikysiu Matematika, Istorija, Lietuvių, metinius turėsiu anglų, informatikos, biologijos.

PATARKIT, JŪS JUK DAUGIAU GYVENIME MATE