akmuo ant sirdies
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nebetveriu. Jau virs metu. Taip sunku pripazint. Taip norisi viska pakeisti. Anonimas, nes turbut daug kas girdejo sia istorija. Nesinori, kad kiti du veikejai isgirstu…
Viskas prasidejo pernai ziema. Susiradau beveik tobula vaikina – grazu, protinga, is nuostabios seimos (ne materialine, bet dvasine prasme). Draugyste prasidejo labiau jo iniciatyva, bet netrukus isimylejau ir as. Buvo tobula. Drugeliu niekada nejauciau, bet buvo toks tvirtas tvirtas zinojimas, kad cia ta antra pusele, kurios kiti iesko ir iesko…
Po keliu menesiu susipazinau su dar vienu vaikinu. Jis visalaik i mane ziurejo draugiskai, bendraujame iki siol. Bet… man jis be proto patiko. Is 1 zvilgsnio beveik. Karta, suvartoje buteli degtines ant 2, pasibuciavome. Savijauta, isdavus mylima zmogu, klaiki – niekam nelinkeciau to patirti. Neteisinu ir saves. Padorios merginos turbut negeria su draugais, kurie atrodo simpatiski. Mano vaikinas viska suzinojo is manes. Atleido. Net ant to draugo nepyko, po kiek laiko netycia susipazino ir normaliai, civilizuotai bendrauja. Tas bjaurus ivykis sutvirtino santykius. Buvo dar keli tobuli menesiai. Bet… Tada prasidejo vaikino nesamones. Bendravimas su kitomis. Izeidinejimai. Varzymai. Suprantu, jei butu taip iskart, bet cia po puses metu, mane ir 1000 palikt buvo galima spet. Suprantu – karma. Romanas vieto tragedija. Nepalikau del to, kad bijojau vaikino savizudybes – turejau pagrindo bijoti. Pamazu santykiai apsitvarke, jis dievagojasi nebesielgsiantis taip, puikiai sekasi. Bet nebera, kaip anksciau. Ir vat nuo visu vaikino sudu pradzios vis prisimindavau ta drauga. Nieko nedarem. Bet kiek as apie ji fantazuodavau. Myliuosi su vaikinu, galvoje – draugas… Suzinojau, kad suka su kazkokia pana romaniuka. Is paziuros – palaikanti drauge esu, viduje drebu ir verkiu.
Sakot, palikti vaikina ir ‘imti’ drauga? Ne. Esu ne draugo skonio, o ir su tuo vaikinu labai noriu grazios ateities. Tik bijau, kad del musu triju klaidu tas nebeiseis… Kaip elgtis?
P.S. Vaikinas apie aistra draugui net nenutuokia, obviously
Issirasiau, palengvejo:-) net, atrodo, draugo maziau norisi, o vaikina labiau myliu:-) labai reikejo issisneketi..
Kill yourself before it’s too late.
Nu ar būtina taip bjauriai, kai žmogus tiesiog širdį išlieja?
Ne prikolas. Zudytis norejau. Lengviau nuo to? Atsiprasau, kad nebuvau tobula visose gyvenimo situacijose, kitaip nei jus…
Ta mazorine gaida eik i lova, apsikabink pagalve, kartok, jog viskas puiku ir saldziai miegok. Visokiu periodu gyvenime buna
Pabudau, lengviau geras vaikinas tas mano druzokas, nusipelne fainos paneles. Tik gaila, aplinkybes susikloste taip, kad as nebusiu jo, jis nebus mano… Kita vertus, pagalvojau, kad jei ir draugauciau, ciuju taip pat galvociau apie savo dabartini, na, kad butume kartu. Visiskos Svarstykles, visiskas neapsisprendimas
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
