Anoreksija
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kaip pasveikti?… Nesugebu, atrodo, tikrai viskas nuo rytojaus pradedu valgyti labai daug, bet ateina tas rytojus ir as vel taip pat… Zinau, kad daugeliui gal skamba keistai, kaip zmogus negali atsipeiket ir kaip gali tiesiog ribot ta maista istisai, bet ta tikiausiai supras tik ta praejusios….
o kaip nevalgyt visko is eiles..
Nevalgykit iš kart daug, po truputį didinkit kiekį. Jei suvalgot vieną kotletuką, tai įsidėkit bent 1/4 antro kotletuko, o kitą kartą jau ir 1,5 suvalgysit. Šiaip čia reikėtų rimto specialisto pagalbos, kuris padėtų sureaguliuoti tas problemytes su maistu.
Cia ne del to, kad man netelpa, o del to kad psichologiskai nepajegiu, visur matau skaicius, kalorijas, kiekviena diena suvalgau 1300 kcal ir viskas, retai kada perzengiu sita riba. Bijau pastoreti, nors labai noriu pasveikti.
Valgykit ir nesukit sau galvos, ne gyvenimas, zinokit, o vegetavimas bunat su per mazu kmi.
o koks jusu ugis ir svoris? nueikit pas psichologa butinai
jum pades tik psichoterapeutė!
O kodel riboti yra blogai? Ribojimas nera anoreksija. Tai jei nekontroliuosi, tai jau bulimija bus.
FOTO
suvalgiau ka tik tris plyteles sokolado,suvalgyciau dar bent pora,bet kad nebera… uoj ne ten pataikiau
autore, jūs bandot pagyti ne nuo tos pusės. neimsit ir nepradėsit nuo rytojaus ar nuo pirmadienio valgyti daugiau. visų pirma, kas jums diagnozavo anoreksiją? tai buvo specialisto diagnozė ar ligą sau nusistatėt pati? bet kokiu atveju, anoreksija – psichinė liga, kurios neišsigydysit per dieną suvalgydama trimis kotletais daugiau. kreipkitės į specialistus, jie užves ant kelio ir tik tada savo pastangų dėka išmoksit sau padėti.
Blogai, kai jau vos esi gyvas ir vis tiek riboji. Yra ribos, kai toliau riboji, nors jau nebesijauti gerai, nors atrodai klaikiai, nors visai nebefunkcionuoji kaip zmogus ar moteris, nors jau kmi seniai per mazas, galvoje vien kalorijos, maistas, kalorijos, tai yra anoreksija. Ir tas skaiciavimas nuolatinis tikrai nera gyvenimas normalus, as prisimenu, kokia anksciau buvau, buvau lieknute, grazi panele kuri suvalgydavo ir visa pica ir dar deserta ant virsaus ir tokie neribojami budavo ir pusryciai ir pietus ir vakariene. Jauciau malonuma valgydama, jauciau normalu sotumo jausma, kai zinojau ne pagal skaiciukus, kad jau gana, o pagal tai, kad kunas jautesi sotus, pavalges, laimingas, po maisto budavo geros emocijos. Dabar maistas sukelia geras emocijas, bet tuoj pat puolu skaiciuoti na gi kiek cia suvalgiau ir ka paskui dar reiks riboti. Kazkokia tragedija, tai tikrai nera normalu.
As kaip imanydama sia liga slepiau, pati sau nenorejau pripazinti, kad sergu, bet pripazinau. Na kas cia dar gali buti? Nera sunku suvokti, kad esi anoreksike, kai buni pries save lyg nuoga, ta prasme nebeslepi pati nuo saves to.
O kam jums tos foto? Kiek jums metu, trylika? Zmogus turi bedu, o jums tik smalsu paziuret.
O pati sau niekaip? Buvau pas psichologe, siule psichoterapija, bet kazkaip nepasiryztu, atrodo, kad neturiu jegu ten lankytis.
Mirtina liga,zmones metais gydosi….padedami ne tik psihologo pagalbos.tai rimta diagnoze,be gydytojo pati neiisikrapstysite niekaip.psihologine beda maziausia ,blogai jau tada kai maistas neeina i svori,vidaus organai tiek pazeisti kad nesugeba priimti – isisavinti maisto o tai reiskia kad zmogus is leto mirsta….
Tad siulau kol tai yra psih.lygmenyje eikite pas gydytojus.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
