Turėjau katę, ir kai atsirado katinas, siaubas, per kelis metus nesusidraugavo ir šnypšdavo, vydavo vienas kitą. O gal čia tokie žaidimai, sado mazo Bet šiaip garantuoju, kad ta katė kuri anksčiau gyvena, jausis šeimininke ir pyks

Dėl dviejų nieko nežinau, nes tiek niekuomet neturėjau,bet… Galiu papasakot, kaip augint 6 katinus Buvo ir septintas, bet šią žiemą pamiro sulaukęs 17-likos metukų

na aš esu auginus du katinukus, bet jie kartu nuo vaikystės augo tai miegodavo apsikabinę ir buvo geriausi draugai (man kartasi būdavo panašu kad tarp jų kažkas daugiau)

Siūlyčiau imti iš prieglaudų, nes ten jie kartų su kitais gyvena, tai pripratę.

Turiu dar tik du nuosavus, vieną globojau laikinai, bet pasiliko visam laikui Kitas senesnis katinukas, jam treji metai. Iš pradžių buvo nepatikintas, bet jau maždaug po savaitės priprato.

Teko porą kartų globot iš prieglaudų, labai retai katinai nesusidraugauja. Senbuviai būna nepatenkinti vieną ar porą savaičių, bet galiausiai pripranta

Prieglaudos vadovė, beveik visada turi bent 3 namie, sakė, kad per porą metų buvo gal tik porą atvejų, kai visiškai nesusidraugavo katinėliai

turiu ir kate ir suni, ir seska ir ziurkena tai visa gyvenima suo nemego katinu , lauke pamates puldavo,bandydavo suest,o kai parsiveziau kaciuka, pradzioj saugojau,kad katinas vienas is kambario neiseitu,arba suo uzdarytas butu, bet truko kantrybe sumeciau i viena kambary ir mano nuostabai db jie geriausi draugai

o du katinao tai pradzioj pasipyks ir gyvens kartu kelis zmones pazysti, sake pradzioj pasipesdavo o paskiau neisskiriami tampa

turiu keturias, ech ta mano gera širdis Žiemą sušalusio, prie asfalto besiglaudžiančio nepaliksiu, širdis plyšta, taip ir keliauja pas mane katinų kartos. Tris turiu savas, visos su prasta praeitimi, viena užupy žiemą šalo, kita mamos per anksti neteko ir vos nemirė, trečias buvo nuo laiptų nušluotas. O ketvirtoji-globotinė (jei kas susidomėtų balta pasakiško grožio katyte-rašykit). Šiaip, pas mane visi ilgaplaukiai, tai gyvenimo be pūkų rinkiklio neįsivaizduojam namie laaaabai daug pūkų, ji etiesiog skraido ore… Išsiurbus namus po 15min vėl tas pats, labai su jais sunku… :/

O šiaip, per kelias savaites susigyvena amžių skirtumas- 3m, 2m, 7 mėn.

turi mama su sese tris kates

Antroji atsirado, kai pirmoji buvo apie pusantrų metų. Atsiradusi maža katytė iš prieglaudos labai sirgo, tai ilgą laiką gyveno atskirai uždarytame kambaryje. Suleidom kartu, kai vienai buvo apie du, o jaunėlei apie pusė. Pradžioj ir mušdavo vyresnėlė mažają, bet pabardavom piktai, tai išmokėm, kad negalima taip legtis. Dėl maisto niekad nekonkuravo. Šlapią maistelį dedam kiekvienai į atskirus bliūdukus, tai nesigviešia viena kitos pietų

Dabar būna kartais pasimuša, bet draugiškai, o šiaip nėra labia artimos, nes vyresnėlė ne mėgėja žaidimų, tokia rimtą tetutę rauna, o mažoji, nors jau virš dviejų metų skaičiuoja, bet visiškas vaikas Būna kartais miega kartu, konkuruoja nebent dėl miegojimo vietų ir mūsų dėmesio

Ne per seniausiai atsirado trečias kačiukas, vyrukas. Abi mūsų mergos įtariai į jį žiūrėjo, kol mažoji nesuprato, kad su juo galima labai smagiai žaisti, dabar jaunėliai abu labai puikūs žaidimų draugai, o vyriausioji tetutė vaidina piktą darželio auklėtoją

beje, musė:) ir aš kalbam apie tas pačias kates tuose pačiuose namuose DD nemačiau, Agota, kad rašei

agh, tas jausmas kai vienoj temos dvi giminės apie tą patį pasireiškia o savo komentaro trint nenori

Oho, kiek katinų :O Bet jei tiek auginat, tai spėju sutaria jie….

lapesnape- jei nuspręsiu imti katinuką (o aš tikiu, kad nuspręsiu), tai tik iš prieglaudos, kažkaip norisi ir gerą darbą padaryt tuo pačiu

Aš manau kad čia nuo kiekvienos katės labai skirtingai. Mat pati auginau seną katę ir parsinešem jauną katytę, senoji ją prieme kaip savo vaiką, lakste, prausė ir t.t. Tačiau senajai atsivedus kačiuku, kuomet užsiliko vienas, ji jo taip ir nemėgsta… Kartais jam ir dabar užvažiuoja į galvą ;D o jam jau du metai. O senoji kate juos abu vienodai prižiūri ;D

Ne visiškai į temą, bet turiu tokią įdomią istoriją.

Turiu du juodus katinus namie. Tiksliau, berniuką ir mergaitę. Bet mergaitė gyvena tik vasarom. Žodžiu, mergaitė buvo nėščia, tai tas berniuks padėjo jai pagimdyti Rimtai. Užlipęs ant pilvo ją masažavo. nuvijau jį, ji pradėjo miaukti ir jis vėl atėjo ir minkė minkė tol, kol ji pagimdė pirmąjį ir pasišalino. Buvo labai gražu žiūrėt, kaip jie rūpinasi vienas kitu :O

Kai visos istorijos tokios optimistiškos, tai atrodo, kad jau ir dvejonių dėl antrosios murklės neliko….

tai čia savaime suprantama, kad katė pyksta ant savo vaiko, juk jį augino kad į pasaulį išleist, o iš, kažkodėl, liko ne vieną tokį atvejį žinau, kad mama skriaudžia

bet, mūsų globotinė gyvena atskirame kambary, nes nė iš tolo nesutaria su maniškėm, šnypščia, urzgia per duris, bet čia galbūt dėl to, kad jau nebejauna