Anyta ir vel
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Trumpai nupasakosiu situacija. Su vyro mama sutariu, tikrai ne per artimai, bet jokiu pykciu/negraziu kalbu nesu girdejus savo atzvilgiu, tiesiog daugiausiai’pokalbiai apie ora’ lygis.
Laukiames vaiko. Pranesem. Jokiu dziaugsmu buciniu gal ir nesitikejau, isvis jie (ir vyro brolis buvo) nerodantys emociju, na nebent kalba pasisuka apie pinigus ar darbus, kuriuos butina padaryt tevu namuose, na bet sakau gal cia as sureiksminus tai bet nebuvo visiskai nieko. Pasake ‘tai gerai’. Nepaklause nu visiskai eiliniu kls, ar kada gims, ar kokia lytis, ar nu beleka! Sakykim sokas. Bet cia vyko sestadieni, sekmadieni dar buvom ten, nieko apie tai nekalbet, nieko nieko, ta prasme?! Paskui sako tai kas dar gero. Nu sakau mes jau pasakem kas gero. Nusijuoke truputi, na ir vel iprastos kalbos, ka valgysit blabla. Ta prasme, kaip reaguotumet? As negaliu patiket. Net su vyru sunku kazka kalbet, lyg gaila jo, bet is kitos puses manau, kad jis kazka daugiau turejo jiems sakyt, tikrai jau ne as.
Na ir pabaigai. Ar vaziuotumet greitu metu i svecius dar? As jau neplanuoju ir su gimusiu vaiku vaziuot, sakau jei nores, nors jau abejoju, tegul atvaziuoja lankyt ir tiek. Gal atvaziuos i pirma gimtadieni koki…
O Dieve, kaip keista rimtai, kad visiem normalu tokia “meh” reakcija į anūką
Mano tėvai jaučiu apsiverktų iš laimės. Visgi, skirtingi žmonės ir skirtingi auklėjimai… Gal kai gims pasikeis požiūris
Kadangi nei mano, nei vyro tėvai tokie emocijų nerodantys, tai tokia reakcija nenustebintų ir nenuliūdintų. Iš tikro labai panaši vyro tėvų reakcija buvo, kai pasakėme, kad tuoktis planuojame. Nors nei jie tam prieštaravo, nei liūdėjo. Toks žmonių charakteris ir tiek
na jo, apie vestuves irgi panasiai buvo, kad nu gerai, atvaziuosim. Viskas. Tai tos temos ‘anyta per daug kisasi’ man jau kaip is kosmoso
Ir taip, svetimi zmones net labiau reaguoja.
As nepasakiau tiesos? Cia del nestumo laiko? Na neatrode, kad isvis nori apie tai girdet, ka as zinau, ir nebedetalizavau. Gal ir mano klaida, pasimeciau, ne visai to tikejaus tikrai, gal, kad patys labai laukiam, ir nera neplanuota.
Tai ispradziu gal nuo saves pradekit, atvira bukit, nuosirdi, o tada kituose ieskokit kazkokiu kabliuku.
Man tai gaila tu anytu, nes visada uzklius marciai, ne del kisimosi i gyvenima, tai del to, kad nesokineja is laimes, del busimo anuko/es, ne del to, tai dar del kazko, visada kazkuo neitiks marciai.
Bet kalta lieka tik anyta.
Nu kartais pagalvokit, kad kazkada gal ir jus busit anyta.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
