plačiau? .. hm. nežinau, pažįstu truputį žmonių tokių metalovų, jie tikrai draugiški, nepiktybiški ir nekvaili. dar kas faina man atrodo tai, kad metalistų subkultūra gan nepalanki fake’ams. tai nėra tiek madinga, kad žmonės apsimetinėtų metalais dėl draugų, mados, noro pritapt. ir šiaip palyginus su tuo, kas dabar darosi jaunimo tarpe – visiškas popsinis, elektroninis, r&b mėšlas tai vargu ar kas nors gali būt blogiau už tai. sunkesnė muzika visgi turi savas tradicijas, yra ganėtinai stabili, susiformavus ir kažkiek laiko patikrinta, tai, manau, verta kažkokios pagarbos.

pažįstu kelias dešimtis metalistų, ir jie visi atsipalaidavę, teigiami žmonės. agresija nepasižymi, turbūt todėl, kad išsipogina per koncertus.)

Graži iliustracija Tavo rašto darbui būtų pirmasis Anykščiuose vykęs (rodos, prieš porą metų) “metalinės” muzikos festivalis “Velnio akmuo”. Nepaisant to, kad ten susirinko gal ir kiek grėsmingai atrodanti, bet kultūringa ir taiki publika, kad nebuvo sugriauta bažnyčia bei kapuose neprisikėlė numirusieji, Anykščių klebonas su 40 davatkų pakilo į mūšį. Po to, kiek man žinoma, viešai atsiprašė.

Patys anykštėnai kalbėjo, kad baisesnes pasekmes miestui ir miestelėnams atneša Cicino koncertai, kur sueina girti “marozai” ir visą gegužinę vainikuoja snukiadaužis.

Kiek pažįstu šios subkultūros atstovų (o pažįstu nemažai), jie tikrai negeria kūdikių kraujo, nevarto antkapių, neinicijuoja kitų agresyvių nesąmonių. Tai ganėtinai intelektualūs, laisvi ir malonūs žmonės.