Kadangi tema neestetiška, pasislėpiau Draugystės pradžioj visos bandom būti gražios, protingos, supermandagios. Kai jau pabūnam su žmogum ilgą laiką, nebesigėdijam daug ko ir lieka vis mažiau tabu. Ar likę pas jus tų tabu dar? Tarkim ar visada kai užeina noras pabezdėt, bėgat į tūliką, ar kartais galvojat ai, viską matęs jau tas žmogus, ir pabezdat prie savo vyro? Kaip jie reaguoja? Kaip patys elgiasi?

Klausiu dėl to, kad mano brangusis jau nebesigėdija. Aš kartais irgi. Galvoju ar mes vieni tokie kiaulės, o paprasčiausiai dingsta tabu dalykai ir nebesislepi, neslepi, nebėgi ant greitųjų į vonią dėl tokių dalykų arba pavalgius, atsirūgus nepradedi raudonuot, atsiprašinėt.