Apkerpėsiu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki,
Žodžiu, net nežinau, kaip suformuluoti problemą ir kuo trumpiau nusakyti esmę… Nusibodo pasyviai laukti, kada atsiras ponas Žavingasis, tai ėmiau ir užsiregistravau pažinčių portaluose. Na ir ką, parašo simpatiški ir atrodo visai ne mėmės (žinutės ne vien ,,labas”, o tikrai matosi, kad normaliai peržiūrėję mano anketą ir bando rasti bendrų interesų), bet man visiškai ranka nekyla jiems atrašyti, visiškai neįdomu ir absoliučiai nenoriu pažindintis ir pasakoti apie save – tiesiog tyngiu… Sėdžiu ir galvoju, kad daug mieliau bendraučiau su pažįstamais, draugais, su ex, na su tais, kurie mane jau žino…
Kaip persilaužti? Ar aš čia viena tokia keistesnė?
Kadangi paminejot ex tai man atrodo nenorejimas bendrauti su naujais zmonemis – senos meiles nuoskaudos. O Jus persilauzkit ir gal atrasit geru pazinciu
Kad ne, su ex jau seniai viskas baigta – nėra jokių jausmų, beveik metai laiko praėję, tai nemanau, kad tai priežastis. Kad ir va: mieste užkalbino vaikinukas, gal apie 10min. pabendravome, apsikeitėme kontaktais, na o vėliau…tiesiog nenoriu daugiau bendrauti. Nesuprantu iš kur tas savęs blokavimas…
Gal nesutinkat zmoniu, kurie Jus sudomintu
O gal vis delto naujiems santykiams dar ne metas? Ypac jei pastaroji draugyste buvo rimta
Na esu išranki žmonėms, man labai svarbu žmogaus vidus ir intelektas, bet tai jei taip toliau ,,gerai” varysiu, tai realiai aš jiems net nesuteikiu šanso pasirodyti…
va va.. tikrai ne viena tokia “keistesne” esi !
Tai gal jus tiesiog nenorit to viso galvos skausmo pradinio ‘ar patinku/nepatinku.ka cia smagaus atsakyt.o kodel cia neatrase.o jis baige prasta specialybe,bet atrodo geras..nu bet’. To pratinimosi prie zmogaus,aiskinimosi ar cia sutarsit ar ne. Tokiu atveju galit laukt arba prispirt save,kad bendraut nors ir atbula ranka. O dar geriausia nesusirasinet,o eit tiktis. Tada matysit ar ka prarandat, ar ne. Uzkabins–noresit ir toliau test bendravima.
Va, taip taip, aš nenoriu tos jūsų aprašomos dalies, kur reikia pratintis/pažindintis/šlifuotis ir t.t. Bet šiaip, aš nesu iš tų kur labai pergyvenčiau, va ką jis dabar pagalvos, ar jam įdomu su manim, kodėl tylos minutė ir t.t.
Na aš stengiausi persilaužti, internetinio bendravimo neužtempti, o eiti ir susitikti, bet susitikusi blogai jaučiuosi, sukandusi dantis išbendrauju susitikimo laiką ir dingstu. Kažkokia asociali darausi.
Laikas eina, o aš pastebiu, kad su manim ne visai geri dalykai vyksta…
@paula2 , pasipasakokit ir jūs
Jums gal
Man 25. Na aš visada būdavau gana komunikabili, o ir namuose nesėdžiu. Gal tik paskutiniu metu ramesnė, labiau stebiu aplinkinius, nei pati aktyviai bendrauju (tas ramumas, gal kažkiek iš nusivylimo, ar to, kad dėjus aktyvias pastangas į bendravimą, vis tiek nėra to malonumo). Šiaip, tikrai gerų įžvalgų padarėt, kad ir dėl bendravimo iš pareigos…Bet vis tiek, man darosi net baugu pagalvojus, kad gal su amžium tas reiklumas lenda lauk, ar čia paslėptas desperatiškumas, nesuprasi..
Lengva man cia bus pasakyti,bet greiciausiai reikia iskesti sita peroda. Islaukti nelaukiant,kada kuris zmogus uzkabins jus. Zinot,butu gerai bendrauti nesitikint kazkokio malonumo,bet cia turbut jau aukstasis pilotazas
Vienas protingas žmogus pasakė- reikia tiesiog nieko nesitikėti, nekurti kažkokių svajų ir nepuoselėti vilčių, o tiesiog mėgautis šia akimirka… ai ir dar… man buvo kažkas panašaus… tik vienintelis skirtumas – tiesiog sutikus žmogų pirmą kart gyvai realybėje per maždaug kokias 5 sekundes supratau, kad tai mano žmogus
As taip pat nenoriu su niekuo pazindintis. Nezinau, kaip perlipti per save, bet mano atveju bus ex’o seselis greiciausiai, nors ir nebendraujam jau 7 men,bet kitu vyru neprisileidziu…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
