Apsiverkiau
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Aj, panos.. taip liūdna nuo vakar…
Greit turi atvažiuoti mano ir mano vaikino tėvai (kartu, nes draugai) aplankyti. Didžiausią rūpestį man kelia mama…
1. Aš jos nekviečiau.
2. Kad ir ką bedaryčiau, kad ir kaip viskas atrodytų, aš jai niekada neįtiksiu.
Praeitą kartą, kai aplankyti nusprendė, aš buvau apsinuodijusi maistu. Tai visa drebanti, išbalusi, su puodeliu vandens stovėjau prie durų, kai jie visi įėjo, tai mama vietoj to, kad pasisveikintų, priėjo ir į ausį pasakė: “Padėk tą puoduką, paskui atsigersi, kaip čia atrodai”… Ir visą tą laiką, kol buvo svečiuose, nelabai ką malonaus tepasakė, labiau apšokinėjo mane anyta, vis rūpinosi, gal vaistų tokių ar anokių išgerk, gal pas gydytojus, gal tu prisėsk… O mama žiūrėjo susiraukusi…
Po išvažiavimo kelis mėnesius graužė, kad turiu sutvarkyti namus, pažiūrėk, kaip lubos atrodo (o ten su tom lubom nieko nepadarysi, špakliuot nebent, bet ar čia mano darbas?..), spinteles susitvarkyk (nors jos tiesiog vos ne išpuvusios, ką ten betvarkyt)…
Vakar sutvarkiau šaldytuvą ir pratrūkau. Nu, negaliu. Nežinau, ką daryt. Net jei ir blizgės viskas, ras prie ko prisikabinti… Vaikinas paguodė, sako, gal ji net neatvažiuos, gal negalės. Paėmiau, parašiau žinutę jai su klausimu, ar atvažiuos.. Taigi, atvažiuos… Paskui skambino – nekėliau. Tada iš karto skambino vaikinui – tas, matydamas mano ašaras, aišku, irgi nekėlė. Bet visą gyvenimą nesislapstysiu nuo jos…
Aš nežinau, ar čia gerai, ar blogai patarsiu, bet aš autorės vietoj atlikčiau skandalą. Išsakyčiau viską, ką galvoju, kaip jaučiuosi, ir man būtų px, užsišiks ji ar ne. Kaip užsišiks, taip atsišiks, bet nors žinos, kaip jautiesi. Ir ateity nebus tokių kad oi, o aš nežinojau, kad tave čia įžeidžia… Nafiga kentėt, gi mama
Žinai, buvo toks anekdotas. Tipo, žydelis Joškė naktį vartosi, nemiega, stena. Sara klausia – ko nemiegi? Tas atsako – tai va, rytoj reikia atiduoti Abraomui skolą, 100 rublių… Sara atsistojo, nuėjo prie balkono, išlindo ir šaukia – Abaroooomaiii! Ar mano Joškė tau 100 rublių skolingas? Tas pro savo balkoną – taip!!! Sara: – tai va, žinok, jis tau niekada neatiduos!!!
Grįžta pas Joškę ir sako – nu va. Miegok. Dabar tegul jis nemiega
Taip ir tu Kas nepatinka, išdedi, o jeigu jai tas nepatinka, lai ji nervuojasi Užsišiks – pailsėsi, neužsišiks – ir taip pagerės
autore, gal paguosiu, gal ir ne, bet buna kur kas blogesniu situaciju… jus bent jau gyvenate atskirai.. mano mama turi protine negalia kuri progresuoja, as turiu su ja kartu gyventi nes ji nesugeba savimi pasirupinti ir daznai elgiasi neadekvaciai. na kaip ir suprantama, cia liga ir mama reikia rupintis, bet patikekit, kasdieninis rekimas, spiegimas, mane vadina durne , kvaile, ko cia ziurau, ar ne taip pasakiau, ar ne tokiu tonu, vaje… o paskui skambina seseriai ir skundziasi kad as prie jos lendu, tai gi be visa ko, nuolatos sulaukiu priekaistu kad nemyliu ir nesirupinu mama. Va cia tai yra ziauru, o baisiausia , kad taip bus VISADA ir dar blogiau …
Priekaistauja tai nieko, gal nori gero, bet kai mama atvyksta ir gerokai padaugina arba atvyksta padauginus ir kalba nesamones, va cia tai beda, pagalvokit, kad tikrai buna blogesniu variantu uz tavaji…
Va va, pritariu. Kaip ji elgiasi – taip elkis ir Tu! net nedrisk, mieloji jai nusileisti. Esi suaugusi ir ji privalo Tave gerbti. Jei negerbia, kodel Tu turetum? jei ka nors sakys: netylek! atkirsk “kas Tau cia negerai, mamyte? apartamentuose pati.gali gyventi” ir kuo mazisu nervuokis.. Auksciau nosyte! )) skaudu, kai MAMA tokia nesupratinga ir atvirai sakant pamirsusi meile Tau… Bet tai nereiskia, kad turi jai nusileisti sakyk viska jai, ka galvoji ir koks skirtumas, tegul girdi visi. O jei ne, apsisarvuok kantrybe ir jai lygiai taip pat i ausi pasnibzdek ka nors nemalonaus. Kad negraziai atrodo, arba kokia mama, tokia ir dukra. Na vienu zodziu, nenusileisk ir nepaisyk, kad ji taip nepagarbiai elgtis gali! Pranesk butinai, kaip sekesi )
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
