Ar aš jam rūpiu ar jis tik žaidžia?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, merginos,
Žodžiu, situacija tokia: Po pusės metų nuo išsiskyrimo sugebėjau prisileisti žmogų pakankamai arti savęs, prisiklausiusi jo gražių žodžių, gražių minčių…Viskas čia trunka 3 savaites, nors žmogų pažįstu gal metus… Viskas prasidėjo nuo to, jog feisbuke paklausiau, kas norėtų naktį pasivaikščioti ir vienas kolega, kuris gyvena netoli manęs pasakė, jog galėtų… Tai va, pasivaikščiojome vieną kartą 5h, tada kitą kartą ir tą kartą baigėsi taip, jog sėdėjome ant suoliuko dviese 3 nakties ir jis bučiavo man kaklą… Po to sekė labai gražūs sms, ir bendravimas, vėl buvome pasivaikščioti… Vieną vakarą žiūrėjome pas jį filmą, jis bučiavo visą mano kūną (pradedant kojų pirštais, baigiant plaukais ir sakė, kaip smagu jam bučiuoti taip nuoširdžiai, nes seniai to nejuto.Po to, jis savaitgaliui turėjo išvažiuoti į konferenciją ir paklausė, kas galėtų prižiūrėti jo šunį, aš, be abejo, sutikau, nes man patiko tiek vaikinas, tiek šuo, tai va, visą savaitgalį tasiausi su jo šuniu, grįžus susitikome, jis sakė, jog labai pasiilgo, apsikabinimai ir t.t. šiaip visada vaikščiojant stengėsi ir anksčiau mane paliesti, ar apkabinti… Tai grįžus ėjome dar su jo šuniuku pasivaikščioti, susipažinau su jo draugais, tada susitikau su savo vienu draugu, dėl ko jis šiek tiek užpavydėjo, bet grįžusi namo, sužinojau, jog draugas, su kuriuo gyvenu (ne mano vaikinas) miegos ne mano namuose, todėl pasikviečiau tą kolegą. Visas dėmesys ir t.t. man, žodžiu, pasimylėjome (jis buvo antras vaikinas gyvenime, su kuriuo mylėjausi, net pačiai keista, kad taip greit prisileidau), ryte, kolega turėjo susitikimą, todėl susitarėme, jjog aš pavedžiosiu jo šunį, o jis grįžęs iš susitikimo parneš man valgyti, nes namuose jokio maisto neturėjau, pavedžiojau jo šunį ir jis grįžo be maisto, tada pasakė, jog eisime kartu valgyti, prisėdo prie kompiuterio ir dirbo visokius savo darbus, o aš laukiau jo… Tuomet paskambinus jo kolegai, išėjo su tuo kolega palikęs pas mane savo daiktus (iš tiesų ir mane kvietė), bet nenorėjau trukdyti, ir pažadėjo parnešti man valgyti, tuo metu su tuo kolega pavalgė ir grįžo po 2h (kai žadėjo būti pusę h) grįžo, tik man parašius, kad tuoj reikės išeiti pačiai į darbą… Tai va, grįžo be maisto, pats pavalgęs, susirinko daiktus, mane palydėjo į stotelę (dar nevalgiusią, o čia jau buvo apie 6 vakaro) ir aš išvažiavau į susitikimą.
Liepė po jo paskambinti. Anksčiau buvau jį išvadinusi žaidėju, todėl buvau prisižadėjusi jam pyragą. Vakare, pasitiko mane stotelėje ir ėjome į parduotuvę, nusipirkome maisto ir pasigaminome vakarienę, iškepiau jam pyragą (per tą laiką jis sėdėjo prie kompo ir pusiau dirbo, pusiau blevyzgojo su savo draugėm per feisbuką (nors iš tikro draugių pas jį labai daug)) tai va, po to žiūrėjome filmą, vakarieniavome, vėl man dėmesio milijonas, pasimylėjome, miegojome apsikabinę, pabudome ir vėl pasimylėjome, palydėjo mane į stotelę, nes turėjau važiuoti darban, vakare nebesusitikome, nes turėome abudu tiek darbų, nors labai norėjo ir aš turėjau darbų tai neišėjo. tai pasilikome atskirai.Šiandien, susitarėme susitikti po tų dviejų dienų nesimatymo (aš grįždama namo, prieš 8h jam paskambinau, ką veikia) sakė, jog eis su kolegomis susitikti, o šiaip jam galvą skauda, tai sakau “pailsėk” tuomet sakė, jog nesmagu visai taip ir manęs pasiilgo, todėl ateis po kolegų susitikimo… Tai va, aš nors ir turėjau labai daug darbų (o kur dar studijos) visą vakarą laukiau jo skambučio, išsikvepinusi ir pasidažiusi, su gražiausiais apatiniais, apie 10h gavau jo žinutę, kada žadu eiti miegoti, sakiau, jog jei greitai jo nesulauksiu, tai keliausiu (tikėjausi, jog čia bus paskata greitai atlėkti) tai jis parašė, ar nepyksiu, jei jis šiek tiek išgėręs – paklausiau, ar su nakvyne ateis, tuomet atrašė, jog pažiūrėsim… tada nesulaukusi, parašiau apie 11h jog “laukiu jo valandos bėgyje, nes per mano darbus ir studijas, kitu atveju geriausiai išeis sekmadienį susitikti” atrašė “oho”, tada po valandos ir 10 min parašiau “ar Tu jau pakeliui ar nelaukti Tavęs?” 1h atrašė “nelauk”…
parašiau “taip su Tau brangiais žmonėmis nedaroma, matyt ne taip ir rūpiu. Labanaktis” nieko dar neatrašė… Tai va, žodžiu, esu susinervinus, sėdžiu nuverktu makiažu ir išvis sunku man objektyviai mąstyti šitoje situacijoje, todėl laukiu Jūsų nuomonės… ką daryti? ar aš jam apskritai rūpiu?
galvoju, galbūt jam parašyti, jog neišeina miegoti, todėl vis dar laukiu jo, ar nesižeminti? mano draugas, su kuriuo gyvenu išėjęs pas panelę…
Taigi ,apibendrinus moralas yra toks,kad vyrų ir moterų santykiai yra aukštoji matematika,geriau niekada neatsiduoti visa širdimi,jei bus galimybė,vyras dažniausiai leisis į atsitiktinius lytinius santykius.Ypač jauni vyrai,kuriems svarbu ne kuo geriau,bet kuo daugiau,kuo daugiau…Matyt,iš gamtos yra jau genuose tas sudėtingumas vyrams išlaikyti monogamiją…Tai tarsi esminis inkstas,Vyrai tarsi medžiotojai,užkariauja,o kai jau gauna viską,nori kažko kito.Iš vis ta tariama ”meilė” trunka labai trumpai,todėl ,manau,geriau iš vis nieko nesitikėti,nesistengti ir nesvajoti,nes to pasakoje vis tiek patirsi negatyvius jausmus.Man,asmeniškai,ištikimybė yra didelė vertybė,bet vyrų gyvenime tokia neegzistuoja,tūkstančiai skelbimų,kuriuose vedę vyrai ieško draugės,ir šiaip nėra prasmės iš tos santuokos…Taigi ,merginos,vieną kartą nusiimkite tuos rožinius akinius,gana tų sentimentų,melodramų…NĖRA MEILĖS,yra tik inkstinktai.
neblogai suvedei galus. Sveikinu. Dabar bėk mokytis raštvedybos.
Oj,kokia gili ironija… Kaip aš čia dar lyginsiuos su tokiu intelektualu…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
