ar as nesveika?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
man 22metai,iki siol gyvenau su tevais, dabar isvaziuoju pas vaikina i uzsieni gyventi(pirma karta kazkur vaziuoju),draugaujame 3metai,o sirdis is kulnu lekia kaip bijau vaziuoti ir jau visu pasiilgau.ar as nesveika? aisku suprantu kad reikiA savo gyvenima pradeti,bet skauda sirdi
Esi visai normali, jeigu jūsų šeima yra darni, šilti santykiai tai aišku kad sunku nuo artimųjų atsiskirti ir vykti į nežinią
one day every bird needs to fly away from the nest
Aš ir ne dėl rūbų kalbu,nes nuo 16-os,kad ir nedirbau,bet beveik visus rūbus pirkdavau pati.Tiesiog aš žinau,kad išvažiavusi padarysiu teisingai,nes man čia nėra gerai ir niekad nebuvo.Bet yra tokių,kurie tiesiog prisirišę,kaip prie radiatoriaus.Išvažiuoja ir jau po kelių mėnesių grįžta,nes negali ne artimųjų,draugų.O tu net neišvažiavai,o jau ilgiesi Na,bet kaip bus,taip bus,gal priprasi.Mane jei vaikinas visam pakviestų į kitą šalį,būtų tiesiog euforija,bet kad nekviečia….
ne islaikau ir dabar dalinai save pati (rubai,laisvalaikis,kosmetika) ne del islaikymo baiminuosi,o kad tiek ilgai nematysiu artimiausiu zmoniu P.S. ne Loreta
Kaip tau pavydžiu Aš važiavau prieš 2 m,bet nieko neišėjo,bet nesiplėsiu,bet net ten nuvažiavus neturėjau noro niekam rašyti.Bet tau sėkmės,gal pasiseks,nes aš vis noriu išvažiuoti,o nesigauna…Bet šiaip atsakant į temos klausimą,tai tu visiškai sveika.Tiesiog tu gal nesvajojai niekad gyventi svetur,gal esi dar labai vaikiška ir neįsivaizduoji kaip gyvensi be tėvų pagalbos.Priežasčių gali būti daug,bet tik ten nuvykusi ir kažkiek laiko pagyvenusi,pamatysi kaip ten viskas bus,ar susitvarkysi ar lėksi namo.
loreta,cia tu?
na o man irgi buvo apie 21 m, kai as isvaziavau i airija padirbeti …..
jus neisivaizduojat koks buvo pragaras…. as verkdavau kasdien, pradejau net i vietine baznycia vaiksciot…. buvo sunku be artimuju …
po 2 menesiu juodos depresijos grizau i Lietuva ir pasakiau sau kad uz jokius pinigus daugiau neemigruosiu , ir jau verciau dirbsiu uz grasius lietuvoje, negu Vakaruose su kalnais pinigu ir be artimuju/draugu….
aciu, merginos,paguodet labai, nes as dar neisvaziavusi jau zliumbiu (isvaziuoju sivakar) ir jauciuosi kaip maza mergaite,pati nesupratau kas vyksta
Aš jau “sena tarka” ir tai širdis kulnuose: ir ne tik dėl dukros, bet ir dėl tėvų! Kitaip ir negali būti, aš manau. Bet gyvenimas yra gyvenimas. Visą laiką negali būti šalia. Sėkmės Jums ir meilės
jei tokia prisirisusi prie tevu esi manau sunku tau bus uzseni ir greit noresi namo
Tavo savijauta visiskai normali. Gyvenai 22 metus savo mieste, susitikdavai su draugais, tevus matei kiekviena diena, o dabar isvyksi ir vienintelis tavo artimas zmogus bus tavo vaikinas. O dar ir nauja salis, viskas nauja, nematyta, nauja kalba ir panasiai. Savaime suprantama,kad visko ilgesiesi, bet praeis kazkiek laiko, ir savijauta tavo tikrai pageres. Yra skaipas, gali bendrauti su seima ir draugais, dar be to, grysi i Lt atostogu As irgi esu uzsienyje, ta isvaziavimo diena verkiau ziaaaauriai, atrode, kaip dabar as be seimos, draugu? Taciau rugpjuti bus du metai kaip as svetimoje salyje, ir jauciuosi gerai. Su seima visada susiskambinu skaipu, su draugais irgi( beje, dar vienas dalykas, tokiais atvejais pamatai, kas tavo tikri draugai, ir kas ne . Taigi sekmes tau, viskas bus gerai
Esate labai normali iir gera duktė. Mylite šeimą , tėvus
Linkiu Jums sėkmės
O as jau visus metus nemaciau artimuju. Labai sunku. Tai jei tik turi galimybe,neskubek,arba paprasyk,kad vaikinas vaziuotu pas tave
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
