Isivaizduoju, kaip jauciates. Taip, mama yra brangiausias zmogus, ir niekas to nepakeis, bet man panasu, kad jusu vyras mamyciukas. Nezinau ka patart, gal padetu atviras pokalbis su vyri apie jusu savijauta. Mano vyras myli savo mama, mociute, bet visalaik pabrezia, kad svarbiausia moteris jo gyvenime esu as, nes dabar jau turim savo seima 🙂 nezinau ka patart, laikykites

neperdedate….

Neįsivaizduoju, kaip gyventi pas uošvius kieme. Nepažįstu nieko, kas taip būtų ilgai išgyvenęs. Uošviai kuo toliau – tuo su jais sanntykiai geresni, kuo arčiau – tuo prastesni, o jei kieme, tai nežinau, iškart išsikaskit bunkerį, nes bus nuolatiniai karai ir vyro (o paskui ir vaikų) dalybos.

Gal teoriškai ir įmanoma taip išgyventi, jei esi koks jogas, tolimas nuo šio pasaulio vargų, arba auksinio charakterio iki durnumo. Bet regis, nesat, gi rašot, kad ir su savais tėvais nesutariat, o tai kaip bus su svetimais?

Tempkit jūs jį į tą užsienį mikliau tik. Tipo, pagyvent, tipo, laikinai, tipo, užsidirbti namui, kad nesėdėt paskolose iki pensijos. Taip taip, pas mamą kieme, po mamos balkonu, šalia rožių krūmo. O paskui tempkit, tempkit laiką, taip ir atjunkysit. Kitaip – niekaip. Sako, imant vyrą, reikia žiūrėt, kaip mamą myli – taip ir jus mylės. Tikriausiai, kai ta mama fone nestovės, nes mama fone tinka tik iki pilnametystės, toliau jau nelabai.

Tik jokiu būdu neverskit rinktis – jūs arba mama. Viską reikia pateikti taip, kad neprapuls ir ta mama, be to, su mama nėr sekso, čia jūsų koziris Patrauksit mamą – turėsit puikų moterimis rūpintis išmokintą vyrą. Jo jo, mama brangiausia, betgi grįšit grįšit, jau tuoj tuoj

Oi, tai čia jau jūsų gudrumo reikalas, kaip įkalbėt Kitas gi neįkalbės atėjęs. Nuolatos apie tai kalbėti, kad priprastų prie minties. Prašyti, vilioti. Pasakoti, kaip mamai bus gerai, kai jis užsidirbs pinigų, kad mama visai ir nenukentės. Na, jūsų vyras juk.

pykčiu nieko nepasieksi, nes jis dar labiau links prie mamos, kuri gera, užjaučia ir supranta… gal pabandyk susibendrauti su jo šeima nors kažkiek tik jau gyventi šalia tikrai nėra pats geriausias sprendimas, kad ir gerai sutartumėte. Manau perkalbinėk jį statytis būstą kokioje kitoje gražioje vietoje, nesakydama, kad būtent prie jo tėvų nenori

suprantu, kad turėtų būti skaudu…

Tai jūs ir pavydit. Ir nieko čia keisto.

Santuoka yra kas? Sukūrimas savo šeimos. Gi vis sako – sveikinam sukūrus naują šeimą! Ar į ją uošvienė įeina? Neįeina. Jam su jumis reikia gyvent, o ne su kita kokia motera, jeigu jau vedė, ir jūsų labiau paisyt. Nes mama buvo pirma, tai jis galėjo su ja ir gyventi ir nieko nevesti, ir būti sau iki senatvės su mama. Kam tada vedė? Atrodo, kad žmoną pasiimi kaip kokį kačiuką, greta mamos. A vot neeee, ją imi VIETOJ mamos, nes tu jau didelis, gali nuo mamos sijono atsitraukti.

Kai žmogus to nesupranta, būna bėda.

Bet padėt susikalbėt su savo vyru irgi labai sunku… Kaip nesusipriešinant su mama įkalbėti, kad jis padarytų taip, kaip jūs norit, o ne kaip mama nori?

Nu atsiprašant… Autore – perdedat rimtai… Žmonų gali būti daug, vyrų irgi, o mama ir broliai su seserimis – vieninteliai gyvenime ir jeigu mano vyras pasakytų, kad jo mama jam NĖRA brangiausia gyvenime ir svarbiausia, tai dar ir per kuprą duočiau!!!.

Reikia išmokti laviruoti santykiuose su žmonėmis , būti lankstesnei , komunikabilesnei , ne tik visur “aš , mane , man “.Su savo tėvais nesutariate , su uošviais irgi nelabai , vyras vėl ne pagal Jus šoka…Gal pačiai reikėtų pagalvoti , kas su Jumis negerai , kad tie santykiai kreivi kažkokie gaunasi? O piktintis tuo , kad vyrui mama svarbiausias žmogus, kad rūpinasi ja , tai ką aš žinau…džiaugtis gal tik reikėtų , net patarimas toks yra , kad jei nori sužinoti , kaip vyras elgsis su tavimi -pažiūrėk, kaip elgiasi su savo mama. Ir tame labai daug tiesos.

Del to, kad mama brangiausia gyvenima as pilnai sutinku, nes ir man mama brangesne uz vaikina ir manau, kad vyra ar moteri ( net ir labai mylimus) galima pakeisti, o vat mamos – niekuo. Taciau nemanau, kad del to reikia puse dienos telefonu su motina sneketis ir dar apsigyvent ju kieme. Jeigu jis ten su mama telefonu sneka savo darbo metu, tai tiek to Taciau del to gyvenimo jo tevu kieme as kalbeciau turbut kasdien, kad tik jis atsikratytu tos minties. Imkit sneketi, kad jus namo nenorit, o norit buto, nes butas pigiau, lengviau ir pn….

Savo šeimos sukūrimas nereiškia, kad reikia atsisakyti tėvų ir brolių/seserų, jų nebemylėti ar jie tampa nebesvarbūs gyvenime… Kadangi, kaip pati sakėt, neturėjot gerų santykių su savo tėvais, todėl to ir nesuprantate. TIESIOG.

Autorė nėra turėjus normalių ir mylinčių tėvų tai ir nesupranta kaip mama ar tėvas gali būti svarbiausi pasaulyje. O aš irgi nesuprasčiau vyro kuriam tėvai nebūtų svarbiausi ir brangiausi