Labas, turiu drauga, jam 27, man 21. Jis prarades teises tad visur, kur reikia vaziuot, visad vairuoju as, kas man nelabai patinka, nes vairuot nemegstu, o ir pats vairavimas man atrodo vyriskas darbas, vyrams netgi suteikia seksualumo. Jis vairuoja tik kai su draugeliais susitikt reik, o nera kaip nuvaziuot (jei reik susitikt su manim turiu pati atvaziuot ir paimt ji). Na bet yra kaip yra, ka padarysi.Taciau man nepatinka kitas dalykas – visur kur reik vaziuot prasideda zyzimai “tai varom su tavo masina, pas mane kuro ner, tas anas”. Atsiprasant, mane jau uzkniso. Net per gimtadieni savo kai “vezesi” mane papietaut, atsidekodamas uz dovana, turejau ji vezt su savo masina. Mane tai erzina. Arba kad ir siandien turejom vaziuot papietaut, as atvaziavau pas ji, sakau na vaziuojam? Sako tai bet su tavo masina, pas mane kuro nera. Sakau tai gali uzsipilt, anksciau ar veliau vis tiek reikes. Sako tai kai bus rimtas reikalas tada ir uzsipilsiu (o tas rimtas reikalas kai reikes iki kokio draugo nulekt ar kad ir rytoj jam daug reikalu). Sakau as visa gyvenima uz save pati visur susimoku, tai noreciau kad tu is savo puses bent galetum uz kura sumoketi, kai “vezies” mane kazkur pavalgyti…bet ne, kur tau, nevaziavome valgyti niekur ir likome nevalge. As nezinau ar as dramatizuoju ar nebereikalo mane tai erzina? Kazkaip kai vaziuojame su jo masina, man bent jau is dalies atsiperka tai, kad visad visur turiu vairuot, ji veziot.