Draugaujam 3metus,pykstames daznai,bet tikrai negalvojam apie jokias skyrybas

Prieš pora minučių susipykom telefonu, pasiūliau mane mest, kad jau taip nuotaika gadinu. Blet, nervina

Draugaujam jau beveik metus su puse ir taip būna pykčių įvairiausių, bet negalvojam apie skyrybas. Tiesiog, visko būna, bet tai natūralu.

turbūt kas trečią dieną, mūsų ginčai visada kyla iš normalios diskusijos, nes turim skirtingas nuomones ir labai kategoriškas. Dar tiek vienas tiek kitas sergam prikaišinėjimo liga, šiaip esam ūmaus būdo. Bet tame esmė, kad mūsų charakteriai per daug panašūs ir abu linkę dominuoti, dėl to taip ir yra. Esam puse metų. Bet kuriuo atveju, aš jį dievinu ir be proto myliu)) Net mūsų tuos ginčus iki nukritimo. p.s bet rimtų konfliktų niekad neturėjom, kad išsikeikti ir pan….

Apie 2 metus Pykstamės tik kai man pms’as, labai smarkiai Apie skirybas aišku užsimenam, bet abu žinom, kad nepaleisim vienas kito. nenenene

Panos, jūs man pasakykit, o ko jūs pykstatės? Aš su savuoju, dar niekada nebuvau susipykusi, net ginčo rimtesnio nebuvo…

O šiaip ir kai susipykstam sms visada pasiūlom viens kitą mesti, o po pusvalandžio ar dešimt min susitaikom bet manau daug kas šita liga serga:d:d

Mes irgi draugaujam beveik 3 metus. Du kartus buvom labai rimtai susipyke, kad galvojom apie issiskyrima, o tkie menki pykciai tai 15 minuciu papyksti ir pasibaigia, tai vos ne kiekviena diena Bet netrugdo man jie. Galiu pasakyt tik tiek, kad neskubekit skirtis, nes iskulusias problemas reikia spresti ne taip

O kaip nesipykt, kai kažkuriam nėra nuotaikos ir ras prikibt prie menkiausio šūduko. O kad į tai nekreipt dėmesio, nežinau kokio lygio px režimą reikia įjungt

Tai gal draugystes tik pati pradzia? As, tai pykstuosi del buities, tai del to, kad mazai demesio is mano puses arba is jo, nu del visokiu dalyku buna.

Tai gal jūs iš tų, kur kaip vienas pasakė, taip kitas padarė. Nes jau nuomonės kur išsiskiria, tai be ginčo sunkiai susitart eis

Draugaujam daugiau nei 2metus, pykstamės dažnai, daug ir dėl nesamonių ir dėl sąmonių (bent jau aš taip manau) Bet skyrybų nenoriu

Kartu daugiau nei 5 metai. Nepasakyčiau, kad dažnai pykstamės. Ginčų, žinoma, būna, bet nekalbadienių pavyksta išvengti. Abu esam tokie, kad jei kažkas blogai, tai sėdam ir kalbam. O tokiais žodžiais, kad skiriamės ir pan. nesišvaistom. Tokie dalykai man primena vaikų žaidimus. Reikia išmokt kartais nusileist, kartais duot durniui kelią Pačioje pradžioje, kol dar nebuvom apsišlifavę kampu, visada sakydavau jam, kad jei nori rėkauti, lai eina į lauką, išsišūkauja, o tada grįžta ir normaliai pasikalbam. Tad pas mus nėra jokio balso kėlimo, keiksmų ir pan.

Pas mane paskutinis pyktis buvo dėl to, kad sugadinau romantiką. Žodžiu nusivežė mane naktį į kadagių slėnį, čia per šituos žaibus, audra buvo toli toli taip žaibavo, o mes valgėm sushi. Žodžiu pavalgėm ir tylim, o aš pradėjau mąstyti visokias nesąmones. Apsidairiau galvoju nei gyvos dvasios, visur krūmai nieko nematyti, o jei kas užpultų, Taip jam ir sakau, o kas būtų jei ateitu keturi vyrai mane išprievartautų o tave sumuštų. Greit mane supakavo į mašiną ir baisiai supyko, kas mano galvoje dedasi, kai jis galvoja kaip mane myli, kaip gera kartu būti džiaugtis nuostabia naktimi, o aš apie prievartavimus visokius galvoju. Žodžiu romantikos žudikė tokie vat pas mus pykčiai būna

Kaip tau tokios mintys į galvą šauna ?