Aš niekad man atrodo nesu sakiusi, nes jaučiuosi nejaukiai, jeigu sakau išvis kažką tokio, nors norėčiau pasakyt,

Mylimajam tai pastoviai. Tevam ir broliui tai pagrinde tik rasant atvirukus su gimimo diena ar kaledomis Taciau manau sakyti cia ir nebutina, veiksmai parodo, kad zmogu labai myli

ir manes reikalauja, kad sakyciau, nors as labiau is tu, ka daro, o ne ka kalba bet ne visi supranta toki elgesi, nori tu zodziu, kad ir tusti jie butu ar visai nelaiku. zmones nepasitiki savimi ir nori pripazinimo.

Mylamajam kasdien, tėvams labai retai net nežinau kodėl, galbūt, kad ta meilė tokia, kurios ir nereikia dar žodžiais kažkaip užtikrinti