Dirbciau visais atvejais,tik aisku stengciausi ne pilnu etatu ir koki darba rasti miela sirdziai.Namu seimininke buti gerai kelis metelius kokius,bet paskui juk degraduoji profesineje srityje(sakykim iki to dirbai ir kazak veikei), tampi nebeidomi ir apsiriboji tiktai vaikais,namais,ir ruosa.Aisku yra tokiu namu seimininkiu kurios turiu savo hobius ir su jais plecia akirati ,nuolatos uzsiima neatlygintina veikla, ar trumpalaikiais projektais(zinau tokiu).Bet tiktai sedeti namuose ne man…..

šiuo metu esu studentė ir vyras mane pilnai išlaiko. Kol nėra vaikų, tai tikrai smagu, kad turiu užsiėmimą (nes dabar atostogauju dvi savaites, tai jau baigiu nupušt namie )

O kaip bus vaikų,manau norėčiau jiems pakankamai dėmesio skirti, ypatingai kaip jie paaugs, kad visada galėtų su mama pasikalbėti ir pan. Mano pačios tėvai visą gyvenimą dirbo ir man tikrai labai jų trūko, taigi tikrai nenorėčiau pakartoti jų klaidos jeigu tik būtų galimybė.

Tikrai taip. Kad nereiktų visą dieną būt namų šeimininke (negaliu to pakęst), kad neprarasčiau įgūdžių ir kvalifikacijos. Ir savus pinigus visai kitaip yra leisti nei gautus/išprašytus. Aš gal tik norėčiau dirbti mažiau, jei leistų finansinė padėtis.

gyvenam Norvegijoje, vyras pilnai islaiko, o as auginu dukryte. Kadangi noriu ir pati uzsidirbti, dar einu valyti namu, tiesiog del saves veliau ieskosiu geresnio darbo tikrai nesiruosiu but islaikytine, be to namuose laaabai neidomu