Išsiskirt ji gali su civiliniu vyru, ne su kažkokiu bernu. “Draugauti” tai ne susituokti Visada reikia turėt iš ko išsirinkt ir su kuo palygint, ypač, kai santykiuose nesklandumai Ne vienuolės, atsiprašant, esam.

labai man zinoma situacija.tad dabar praejus jau daug metu po visu scenu ,po edimu uz ta,kad kazkam nusisypsojauir po dar visokiu nesamoniu ,patarimas ,SKIRKIS ir nieko nelauk.as irgi draugavau3 metus ir visus tuos metus edemes.issiskyrusi suprasi ,kad veltui praejo 3 nuostabus tavo gyvenimo metai.tad daugiau netempk gumos,eik i pasimatyma,megaukis gyvenimu.issiskirk ir pamatysi kaip atsikvepsi

Buvau ir aš tavo kailyje. Į pasimatymą galėtum eiti,suprantama kad tau trūksta bendravimo ir šiaip draugo. Tačiau pirmiausia patariu pasakyt savo vaikinui,kad jo draudimai šnekėtis su kitais yra anomalija. Jis tave morališkai dusina. Privalote vienas kitam duoti daugiau laisvės ir mėginti pasitikėti,nes pasitikėjimas yra darnių santykių pamatas. Kai pavydas karaliauja,tai padaryti iš ties laaabai sunku,tačiau jeigu to nepadarysit, santykiai taps kankyne. Slėpsi kiekvieną išėjimą su betkokiu žmogum į gatvę..nuo to geriau nesijausi…

Pagarba žmogui privalo būti. O po to verkia: “Oj, kodėl visi vyrai tokie”.. Ko norėt, kai pačios moterys beleką daro.

Pagalvok ka tu manytum jei tavo vaikinas išeitų su panele kaikokia paplepėti dviese ir tada priimk sprendima

va, čia pačioje pradžioje rašiau, kad neik – savo pozicijos laikausi. visos temos neskaičiau, bet mačiau, kad yra panelių, kurios ragina eiti.

man trūkdavo dėmesio iš savo vaikino, rutina buvo įsibėgėjusi ir viskas erzino aplink. gražus, išvaizdus, protingas vaikinas tiesiog pasiūlė nueiti pasivaikščioti, atsigerti kavos. kaip užblokuota galvojau TIK DRAUGIŠKAI, bet dabar pagalvoju, juk su kokiu nesimpatišku žemaūgiu vaikiuku kalbėtis ir gert kavos nebūčiau ėjus, reikėjo mat simpatiško, vadinas čia buvo ne tik kavos reikalas. buvo pirmas susitikimas, antras, trečias, nebegalėjau užmigti naktimis- jis davė man tai, jaudulį, vėl naują pradžią, kuri jaudino. Buvo it ketvirtas ir penktas – noras būt šalia jo vis labiau mane stūmė nuo mano draugo. išėjus tik 1 puodeliui kavos tapau neištikima ne tik savo vaikinui, bet ir saviem įsitikinimams, ir kas blogiausiai man tas jaudulys ėmė patikti. jokio sexo NEBUVO. kol vieną vakarą mane su juo pagavo vaikinas. ir nebuvo isterijų, nebuvo pykčio mano adresu, jis manęs net neapšaukė, ramiu tonu pasakė, kad man geriau būtų važiuoti namo. visą naktį galvojau apie 4 draugystės metus, pradžią, kol nebuvo rutinos, jo geras savybes. sudarėm sutartį, ką keisime, kad daugiau to nebūtų… štai [praėjo metai, rutinos nėra, viskas grįžo į tuos laikus, kai visi pasimatymai jaudino… tačiau širdyje tas kitas vaikinas labai įstrigęs…. dėl to sau neatkleisiu niekada.

Pritariu , kol nera pasipirses, zmogus yra laisvas, gyvenimas tam ir duotas kad ieskoti pati geriausi varianta, juk tekesi visam gyvenimui. O gal tas vaikinas zymiai geresne partija nei dabartinis

Eik.

Juk ne vienuolė ir ne santuokoje gyveni, juk nereikai glėbesčiuoti, bučiuotis, į lovą gultis su kitu.

O tavo situacijoje toks prasiblaškymas labai padės!!! Nes įvertinsi ką turi, dažnai taip būna, kad nueini su kitu ir pamatai, koks iš tikrųjų geras yra savasis, na būna ir atvirkščiai. )

Bet eik.

Oj, moterys, kokios dviveidės vis dėl to.

Pagarba žmogui, kuris neleidžia susitikt su klasiokais bei draugais ir verčia sėdėt namie? Kaip tik specialiai eičiau vien iš pagarbos SAU

Kai esi susituokes tokiems dalykams ne ir jokiu puodeliu kavos su kitais taip pat ne. bet kol santuokos nera tai kiekvienas turi laisve, laisve rinktis. Aisku but geriau, kad zinotu tas kitas, jog jis ne vienas galimas kandidatas. Slapukavimas ir zaidimas seselyje tikrai prie nieko gero neatveda. O taip pat zeidzia ir skaudina.