Ar esat iskaudine draugus/drauges?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos
Nemaloni tema, bet toks gyvenimas matyt. Mano klausimas paprastas,ar esat kada iskaudine draugus? Jei taip,ar pavyko istaisyti klaida? ar vistik teko gyventi toliau be draugo/es? Jei kas galit pasipasakokit kaip iskaudinote,jei per sunku,nereikia
As esu po anonimu,nes nenoriu,kad matytu artimi,kad cia rasau
Zinau,kad sakysit jog tikri draugai draugu neskaudina,bet ivairiu situaciju buna ir gyvenimisku klystkeliu
Busiu dekinga kas pasisakys
Aš niekada nieko neįskaudinau, o mane buvo įskaudinę…
Aš nesu, bet mane taip… Niekada manęs niekas neatsiprašė, bet kažkaip eidavo ir praeidavo ta situacija
esu ir mane yra.Bet atleidom..
op
o tos kurios esate gavot atleidimus?
as bent tikiuosi,kad tikrai nesu…
Esu.
Esu labai įskaudinusi draugę (bent aš taip manau), viskas dėl to karštakošiško avino charakterio. Aišku, visą laiką kol buvom susipykę apie ją galvojau, kol nusprendžiau atsiprašyti (kai apsipykom, maniau, kad abi esam dėl to kaltos), bet geriau pagalvojusi supratau, kad aš daug labiau visą tą situaciją į širdį paėmiau ir tai buvo tikrai mano kaltė. Ji man kaip ir atleido, tačiau santykiai jau nėra tokie kokie buvo anksčiau, bendraujam tik per pc.
O mane pačią porą “draugių” yra pavedę, bet čia jau senos istorijos
O jei tas iskaudinimas nesusijes su paslapciu isdavystemes,apkalbejimu ar kazkuo ka suzinotu kiti,kaip manote tokiu atveju?
Esu :/
Jei kam idomu,tai as rasysiu darba susijusi su sia tema,nes pati pasirinkau toki,kadangi ir pati esu nestipriai suklydus,bet vistik suklydus. Tik as manau,kad zmogus vertas kito sanso,tik zinoma ne 3 ir ne 4 Todel idomu isgirsti kitu nuomone,ar tu kurie iskaudino
Is pykcio galima pasakyti daug dalyku, kurie tik sauna ta minute, todel manau, jog sakydama/as siuos zodzius, draugas/e negalvojo taip is tiesu, tiesiog ta akimirka suveike pyktis zinoma, viska priklauso ir nuo to, kaip si zmogu iskaudinote.
O jei draugas pasakytu jums,kad neaisku ka visa laika su jumis veike ir kad jus nevertas draugo vardo ir praliesto draugo kartu,kaip tada? Suprantukad iskaudinus viskas keiciasi,bet ar taip sakyti savo draugui yra gerai?
Gal ir esu iskaudinusi drauge,kuri man labai brangi ir artima iki pat siol,nors nebera santykiai tokie kokie buvo anksciau.Ir ”deka” tos,kuria taip pat laikiau savo drauge,o pasirodo labai suklydau..Mane yra labai iskaudine,ir dabar kai prisimenu dar labai skauda sirdi,ir sunku atleisti…Gal su laiku ir atleisiu,bet dabar labai sunku..
Esu įskaudinus vieną draugę visai to nenorėdama, nes nesitikėjau, jog jos reakcija bus itin neigiama. Žinojau, jog liks nepatenkinta, nes per žioplumą sugebėjau prisičiūdinti (situacija niekuo nesusijusi su vaikinais, meilėm ar pan.). Po to galvojau, jog padarysiu gerą darbą pati jai prisipažindama apie tai, ką pridirbau, galvodama, jog už nuoširdų prisipažinimą man atleis. Tai va tada ir pasigailėjau, jog pati prisipažinau, nes jei nebūčiau prisipažinus, ji veikiausiai nė nebūtų sužinojus ir viskas būtų likę po senovei. Atsiprašinėjau kaip kažin ką, kaip prieš Dievą. Tačiau ji ant manęs taip pasiūto, prieš tai visą reikalą išpūtusi iki milžiniško dydžio burbulo, jog galiausiai sakė, jog niekada man neatleisianti. Oh well, galvoju, jei žmogus nori visą gyvenimą gyventi su pykčiu užanty, tebūnie. Dabar kai pagalvoju, gal ir gerai, kad išsiskyrėm tada, nes anksčiau ar vėliau būtume išsiskyrusios. Žodžiu, savotiškai nesigailiu to. Juolab, kad visas tas kipišas tam žmogui baigėsi kaip tik į gerą, t.y. mano sukelta situacija paskatino priimti gerus, perspektyvius sprendimus. Ir, aišku, ji dabar gyvena geriau už mane, kaip visada.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
