taišku draugavau, kai dar nemylėjau daug kas taip bet realiai, tai su kiekvienu, kurį ale vaidinau vaikinu, negalėčiau pasakyt, kad jį mylėjau, nors ir po ilgo laiko.

Žinoma, kad esu. Nes mano galvą, meilę gali būti geriausiu atveju tik kartą, o šiaip gali būti ir keletą, tačiau, dažniausiai tai būna tik didelis susižavėjimas. O vieną istoriją galiu papasakoti. Buvo toks vaikinas, kuris mane kabino nuo to laiko, kai kartą mane pamatė ir iškart draugės paprašė mano numerio, taip tęsėsi tris metus. Na, draugavom mes su juo per tuos kelis metus kaip ir keletą kartų, na iš tiesų ten ne draugystės buvo, o šiaip tai labiau smagus laiko leidimas. Labai geras draugas jis man buvo ir tokia lyg simpatija jaučiau, nes ir patrauklus ir diemėsį mokėjo rodyti. Taigi, šių metų vasarą vėl netyčia susiejom taip jau lėmė likimas, kad vis daugiau bendrauti pradėjome ir jis visus tuos metus mane mylėjo, o aš jį tik galima sakyti bendravimui einant į pabaigą pamilau. Kankinausi maždaug pusę metų, nors dabar ir turiu šalia savęs nuostabų vaikiną, bet neneigsiu, vis dar skaudu ir kartais dar dabar širdutė suvirpa, nes buvo daug visko per tuos tris metus. Tačiau, nesigailiu, kad ir koks jis galiausiai pasirodė, kad niekšas yra. O baigėsi tuo, kad visus tris metus neleidau jam savęs pabučiuot normaliai ir šiaip nieko beveik nebuvo, nes kaip sakiau, tiesiog leidom laiką. O štai šią vasarą prasidėjo… daug visko buvo, bet galiausiai sugebėjo net mane išduoti, na neišduoti, bet buvo ten situacija, jog prisidirbo, atsiprašinėjo, sakė, kad myli, nors mylėjau, bet buvo sunku atleisti. Tada rudenį netyčia vėl parašiau jam, per klaidą ir tuomet jis pradėjo klausinėti kaip laikausi ir panašiai, pradėjom vėl kažką rišti, na ir buvo lygiai mėnuo laiko, kaip vėl kaip ir buvom kartu ir staiga jis dingo, jokių žinių… Buvo labai skaudu ir štai tik dabar per naujus parašė, psveikino su naujais metais. Bet, merginos, kaip gera buvo jį pamatyti, kai sėdėjau savąjąm ant kelių ( su kuriuo esu dabar), o jis tik praėjo, žinos ką praradęs, nes visus tuos tris metus tiek stengėsi…

Draugavau. Netgi 1 savaitę. Tiesiog net purtydavo, kai bandydavo mane pabučiuot ar apsikabint. Galvojau, kad galiu perlipt per save. Perleidau jį draugei, ji bent laiminga buvo

yra vaikinas, kuriam žiauriai patikau/patinku. prieš kurį laiką pati su kitu vaikinu išsiskyriau ir laaaabai liūdėjau, taigi visiškai neseniai sumąščiau, kad galbūt būtų verta pabandyt, bet grynai iš idėjos, nejausdama jokių jausmų. ir ką, prisižaidžiau, įskaudinau žmogų, priverčiau jį dar labiau prisirišt.. slidus dalykas ta meilė. visuomet kažkuris vienas lieka įskaudintas

nesu

Draugavau, truko du mėnesius ir labai gailiuosi dėl to draugystės, nes tai buvo kvailiausia kas nutiko mano gyvenime. Gerai, kad buvo gera gyvenimo pamoka

Esu, po 2 savaičių pradėjo net purtyt nuo žmogaus, nors šiaip tikrai geras buvo. Žodžiu nieko gero

esu keliskart. Nei kazkas lb blogo nei labai gero, faktas, kad tai nera ilgalaikis dalykas

Juk meile tai bendra istorija ir bendra patirtis.Nebuna kad op pamatai ir myli..

Meile tikrai buna ne karta Tiesiog gyvenimas ir jo istorija juda i prieki ir vienus pakeicia kiti

As nesuprantu kaip galima draugat kai tau tas zmogus nepatinka. Kaip jau kazkas sake, net nupurtytu kai jis noretu apsikabint Akivaizdu, kad ne barakudos mes

Esu. Tiesiog su juo siaip idomios veiklos sugalvodavome, paskui susipazinau su jo draugais, kurie labai faini buvo. Del to draugyste issitempe iki metu, nes buvo gaila draugus palikt Vistik aisku ilgiau neistempem. Be abejo, kazkokia simpatija vistiek buvo, nes juk nebuciau miegojusi su atgrasiu man zmogumi

Jeigu myli tikrai, manau meile neisgaruoja possibility

esu bet neduok dieve, laiko gaišimas…

Kartą esu tai patyrus, iki šiol laimingai ir tai laimei beveik metai . Pradėjau ”draugauti” nes trūko užsiėmimo, gal to šilto apkabinimo, rūpesčio, meilės NEI KIEK nebuvo . Bet vieną diena CAKT kažkas įvyko galvoje ir taip stipriai įsimylėjau žmogų , kad neįsivaizduoju ar kažką galima mylėti stipriau, nors ir gyvenam vienas nuo kito per 2k kilometrų…:\