Ziurek i prieki,jei iskaudino,tai vadinasi taves nevertas,o kas isimylejimus liecia,tai manau buna,taciau kalbu apie seima,kaip atrodo,kad niekas nejaudina,monotonija,taciau kazkas privercia paziuret i ta zmogu kitom akimis ,susizavet ir jausmai vel uzplusta.

Aš manau, kad įmanoma, tik bus kitokia meilė šiek tiek O pirma stipri meilė visada liks, nes ji pirma Bet nesijaudink, atsiras,kas leis jį pamiršt, tik laiko reik

Patikėk, tikrai įmanoma pamilti antrą kartą Tik aišku, jei pati blokuosi šitą galimybę įsitikinimu, kad meilė gali būti tik viena , bus gerokai sunkiau kažką rasti…

Aš pati pirmą kartą pamilau 17 metų, bet mano meilė buvo nelaiminga, nes mylėjau tik aš, o jis tik žaidė mano jausmais… Baigiau mokyklą, persikrausčiau studijuoti kitur, ir beveik 20-ies metų sutikau žmogutį, kuris man atnešė gerokai didesnę meilę nei pirmoji, nes ji buvo (ir yra) abipusė, ir dėl jos stengiasi du žmonės Mes kartu jau beveik devynerius metus, dvejus metus susituokę

Viskas būna gerai, jei tuo tiki

Kaip gera, kai kitiems zmonems taip sekasi… Dziaugiuosi uz tave

ir aš saviškio negaliu niekaip pamiršti :/ bet iš patirties žinau kad ir antrą ir trečią kartą tikrai gali įsimylėti, tiek kad kiekviena meilė būna skirtinga, bet bent jau mano atveju – kas kartą vaikinai vis geresni buvo tad nosį aukštyn ir viskas bus gerai

Meile viena. Keiciasi tik jos objektai

O vat as abejoju,man nauja meile nepadejo pamirsti pacios pirmos meiles,kaip ir tau,visame kame…Praejo 4 metai.

Fui fui nenoriu, kad pamatytų netyčia kas nors, kam nereikia matyt, kaip širdį išliejau.. tai va, autore, sakytum apie save paskaičiau..:} Esmė ta, kad po skyrimosi aš ta meile sirgau dar 2 metus. 2 metus tuščiai spoksojau vakarais į dangų apsikabinus puodą arbatos, laukdavau kokių nors žinių, kartais jų sulaukdavau – nenustebk ir Tu, turėtum sulaukti. O tada kaip atgyja viltis… Atrodo, ir nebenori jo matyti, nes įskaudino, ir kartu atiduotum viską, kad ištrintum tai, kas negražu. Jei Tau taip nutiks,sugalvos netikėtai parašyt, jokiu būdu nepasirodyk jam silpna ir neišsiduok, kad norėjai sulaukti iš jo žinių. Tik taip priversi jį suprasti, kad esi stipresnė už jį. O esmė ta, kad tas jausmas pamažu bluks. Bet jis niekada visiškai neišbluks. Net ir dabar, po 5, o gal 6 metų jau, kai šalia turiu nuostabų žmogų, širdis nevalingai sutuksena, kai kažką apie jį nugirstu. Tokia jau yra ta pirmoji meilė, ypač jeigu suteikia daug vilčių. Negaliu Tau tiksliai pasakyti, ar pamilau antrą kartą – ar pamilau tą nuostabų žmogų, kuris mane rado, kuriam leidau mane ištraukti iš vienišumo. Žinau tik tą, kad be dabartinio vaikino neįsivaizduočiau savo gyvenimo, tačiau jam apkabinus, nugara niekada nenubėga šiurpuliukai. Pati visąlaiką savęs klausiau, ar įmanoma pamilti antrą kartą. Na.. Gal įmanoma, bet nebe taip. Juk kartą nudegus rankas, antrą kart tampi atsargesnė, įtaresnė. Linkiu Tau sėkmės, patikėk, dabartinis jausmas išbluks. Būk stipri ir neleisk liūdesiui užvaldyti. Palaikau Tave, nes žinau šitokios situacijos reikšmę. Ir jei leisi, patarsiu Tau – jei kada nors būtų tokia situacija, kad jis pasiūlytų pradėti viską iš naujo, gerai apgalvok viską. Nes jei įskaudino vieną kartą, tai… Sėkmės Tau, nepasiduok prisiminimams ir galbūt koks nors vaikinas iš tų, kurie yra šalia Tavęs nepajusi kaip praskaidrins dieną. Nesakau kad šiandien, kad šią savaitę, bet..palauk ir tikėkis geriausio. Laikykis.:}

Jei galvosi taip tai gal ir nebepamilsi,bet jei gyvensi su mintimi,kad tas vienintelis kazkur taves laukia,o tu jo dar nesutikai-TAIP IR BUS Niekada nereikia nuleisti ranku ir psiduoti,o reikia tiketi

same shit to me …

Aišku mano situacija daug skaudesnė ir aš nieko negaliu pakeisti… kiekvieną vakarą užmiegu su ašaromis akyse arba nuverktomis akimis..

Savo pirmą meilę pamiršau po 4 metų. Vieną dieną jis pasakė, kad nieko tarp mūsų nebus, jog nieko man nejaučia. Bėgo dienos,kiekvieną dieną jį mylėjau taip pat stipriai kaip kad ir mums bendraujant. Viską dariau, kad jį pamirščiau, bet kai sutinki sau labai artimą sielai žmogų, sunku būna pamiršti. Susipažinau su daugybe vaikinų, bet visi man jie buvo atgrasūs, nes mačiau, jog jie nė iš tolo nėra man tokie artimi vidumi ir savimi, kaip tas vaikinas, kurį mylėjau. Dar iki šiandien nesutikau tokio žmogaus kaip jis, o metų praėjo tiek daug.. vis dar jį tebemyliu. Tiesa, turėjau vaikiną, kurį taip pat labai myliu, bet prisipažinsiu, tai ne tas pats. Kol kas. Kol nesutikau tokio pat artimo žmogaus, kaip pirmosios savo meilės.

aisku imanoma . tereikia vienus jausmus pamirsti, o kitus priimti ir nekovoti

kai rasi geresnį ir įsimylėsi, kol jo nebus vis prisiminsi savo ex