Sveikos Atėjo laikas, kai ir man reikia jūsų įžvalgių, kritiškų ir protingų komentarų…

Man 20, jam 21. Aš – dievinu sportą, sporto klubas – mano antri namai, rūpinuosi sveika mityba ir be abejo, su alkoholiu draugauju labaaaaai retai, nors į klubus lekiu kiekvieną savaitgalį. Jis – dievina alų, pasimėgauja ir degtinyte, ir brendžiuku, dar ir rūko, ir taip kiekvieną savaitgalį, nekukliai. Ir dar vienas viską apsunkinantis faktas – aš jį taip įsižiūrėjus, kad omg!!! Aš jį kas antrą naktį sapnuoju, jis pats didžiausias mano asmeninis traukos objektas, mane jis tiesiog žavi, kas yra labai neprotinga, nes mes neturim visiškai nieko bendro, tik bendrus draugus, su kuriais labai apmažinau bendravimą, nes pradėjau nebepritapti (ne visada buvau tokia ‘sveikuolė’. Be to, aš jam taipogi patinku, nežinau ar jis mane sapnuoja kas antrą naktį, ar ne, bet nesu akla ir durna (na gal šiek tiek, jei jau į tokią situaciją pakliuvau), jaučiu tą dėmesį ne tik jam girtam būnant… (Kaip fuj nuskambėjo…) Aš savo jausmų dar jam neišreiškiau, elgiuosi tiesiog draugiškai, bet šaltai (nu neskaitant ten kelių bučinukų ), o kad jis man simpatizuoja tai pastebi visi aplinkiniai, užmeta ir kokią repliką, jis šiek tiek susigėsta, bet neneigia. Nu žodžiu, tokia va durna istorija. Širdis sako taip, protas sako ne. Bet gal velniop tą protą? Nors sveikam protui visada teikdavau pirmenybę… Derėtų paminėti, kad niekada neturėjau vaikino, nes daugiau į nieką žiūrėdama taip nesiseilėjau, kaip į šitą pusgirtuoklį… Laukiu jūsų komentarų, neviniokit visko į vatą, sakykit kaip galvojat