Ne praleidziu daug progu, per mazai rupinuosi savimi, per daug bijau, svaistau per daug laiko ir nesimegauju tuo, ka turiu

Kokiais parametrais tai turėtų būti įvertinta?

Tiesiog arba jauti arba ne. Siuo metu nesijauciu gyvenanti. Jauciuosi einanti pagal sistema

Nelabai.. bet sako, tai nuo musu priklauso.. Yra buve, kai gyvenima galejau vadinti Gyvenimu is didziosios raides..

Kolkas dar ne. Einu pagal sistema, kaip viena nare taikliai pasake

Autore, siuo klausimu paskutiniu metu laabai daug visokios informacijos, tai as vis gilinuosi.. na, tokioj stadijoj dabar, kai info daug, bet dar nera jegu pradet gyventi Jau lyg ir aisku, ka reiktu daryti.. vistik manau is to uzburto rato jau esu isejus.. tik kaip sako, statant kazka nauja, reikia sugriauti sena.. ta va.. matyt siai dienai esu griuvesiuoe.. )) ir bandau lipdyt gyvenima naujai. Ne tiesiogiai nama turiu omeny, bet mintis, poziuri, santykius ir ka mes darom gyvenime, kad jaustumes laimingi?

Ir tik iliuzija, kad laimingi busim: kai… nusipirksiu kazka, pabaigsiu mokslus, nuvaziuosiu i Maljorka, grysiu po darbu namo… ir t.t.

Jei norit autore, parasykit man i az. Idomu bus pasikalbeti siom temom. Kaip ta gyvenima “gyventi” . Nes ziuriu cia ne daug “negyvevanciu”

Ne. Egzistuoju.

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Į tema

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Kai iškyla poreikis, pasidarau vietos gyvenimui ir skubėjimą atidedu į šoną

viskas priklauso nuo PMS

@2volari labai patiko jūsų mintys. Aš ne autorė, bet gal parašysiu jums

o man toks jausmas, kad pusiau gyvenu šiuo metu pastaruoju metu daug kas keitėsi mano gyvenime, pasikeitė ir pačios požiūris. Atrodo supratau kaip reikia gyvent, pradėjau labiau gyvent ,,dabar” ir tikriausiai visai pasileisčiau plaukus, bet vis dar laiko nebaigti reikalai magistras daugiau nei įpusėtas, mest negaliu, nes teks susimokėt už vf studijų vietą. Nusipirkt magistrinį pigiau kainuotų, negu susimokėt už mestas studijas tai va taip ir gyvenu. Jaučiu, kad mokslai žudo mane lėtai, bet tempiu ir kažkaip tikiuosi, kad kai baigsis šita kančia, pagaliau pradėsiu gyventi

O aš gyvenu!!! Nuo pirmadienio iki penktadienio mokausi, ilsiuosi, savimi rūpinuosi, dvasiškai tobulėju, savaitgalį lekiu ten kur užsimanau, vakarėliai, linksmybės, pasimatymai, o svarbiausia žmonės, su kuriais begalo dievinu bendraut, o kai nusobosta Lietuvoj būt, tada linksmybės keliaujant į kitas šalis..

Aš kartais jaučiuosi, kad gyvenu tikrai tokį gyvenimą kokio norėjau, o kartais atrodo, kad esu įspausta į rėmus. Toks dvipusis jausmas. Atrodo, norėčiau viską nubraukt ranka, paleist plaukus ir keliaut kur akys mato.