Ka veikia nesvarbu, gi ne su jais, o su antra puse visa gyvenima gyvensi. Bet svarbu, kaip su jais sutari.

O as is savo patirties galiu pasakyti, kad pauglysteje buvau labai kaprizinga princese, nes turejau teti kuris man viska leido, viska pirko, buvau per daug lepinama ir labai isijauciau i ta princeses vaidmeni. Jam dingus is seimos, as kaip tik netekau to savo “princesiskumo”, nes nebuvo kam lepinti daugiau. Tad ne visada merginos augusios be tecio yra kaprizingos. Viskas priklauso nuo auklejimo, o ne nuo to ar seima yra visiskai pilna.

Svarbu. Ir dar kas svarbu, kaip vaikinas žiūri į tai. Jei šeimoje buvo neigiamos patirtys, bet vaikinas tvirtai nusiteikęs kurti kitokią šeimą, tai dar gerai.

Kaip ir merginos sakė,kokį šeimos modelį turėjo,tokį atneša dažniausiai ir į savo šeimą

pilnai sutinku, tik mano asmenine patirtis daug geresne su merginomis, kurios uzaugo pilnoje seimoje nei su tomis kurios uzaugo tik su mama.

As irgi, kaip ir zvengunija, kol tetis buvo, buvau baisiausiai princese, nes teciui as buvau viskas. Pirko viska, leido viska, del manes dare viska, buvau visas pasaulis. Teciui mirus labai smarkiai atsidauziau i zeme is savo princesisku aukstumu. O buvau ne tokia ir maza- 17’kos. Tai praktiskai su teciu uzaugau.

na, aš tai pilnoj šeimoj užaugau, bet tėtis buvo tik tiek, kad būt – neturėjom gražaus santykio ir iki šiol sunku jį užmegzti, tad tai, jog šeima “pilna”, nebūtinai reiškia, kad abu tėvai joje egzistuoja – man mama buvo ir už mamą, ir už tėtį, o jisai kažkur prieš porą metų, nors jau seniai užaugus esu, sugalvojo, kad nori prisidėti prie mano auklėjimo, nors iki pat mano išsikraustymo tose pačiose patalpose gyvenome. taip kad visokių situacijų būna ir ne visuomet pilna šeima = geras ir sveikas santykis su abiem tėvais.

Is asmenines patirties, tai vaikinai, kuriuos augino tik mama, tai tokie fucked up…

Atsakant i tema, butu nuostabu, jei vaikina ir jo tevus sietu silti santykiai, o ir patys tevai butu geri/nuosirdus zmones.

Nu absoliučiai jokio skirtumo, kokie tie tėvai. Jei taip jautriai rinktis, tai niekada neišsirinksi. Pzv mano tėvai ir aš kažkas nesuderinamo, tai nereikia tikėtis, kad ir vaikinas bus toks kaip jo tėvai. Dažniausiai būna priešingai.