Ar kovotumet?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, tokia trumpa istorija gavos, kad su vaikinu kartu 5metai, buvo ir pykciu, bet nieko rimto(jokiu isdavysciu ar apgauliu), ir gyvent kartu teko virs metu. Ir kadangi siuo metu kartu nebegyvenam, as pradejau sneket ir klaust jo ar mato musu ateiti kartu, kadangi aiskaus atsakymo negavau, pradejau daznai tai prikisinet. Ir na.galu gale pasake kad nezino ar nori ateities, kad kazin ar bemyli, ir kad jausmu tokiu nebera. Bet jau nuo to pokalbio menuo praejo ir kasdiena skambina, kartais susitinkam nes sako kad nori su manim bendraut.
Kaip elgtumetes? Ar kovotumet kad susigrazint tuos jausmus? Ar po tiek metu jei nezino ir jei nera judejimo ir prieki, metas man kazka keist?
man atrodo kad reikia keisti
Gana tu “kovu”. Gyventi reikia, o ne kovoti
Kovoti reikia abiem, o ne kazkuriai vienai pusej, nes nebus jokio rezultato
Tai jei meilės nebėra, jau kovok nekovojęs, bet nebeprikovosi čia nieko Tiek laiko kartu praleidus arba žinai ko nori, arba atsisveikini. Aš taip manau
ziurek i prieki ir nebrisk i ta pacia upe antra kart
Aciu, turbut tik reikejo isgirst is salies;)
Absoliuti dauguma nesąmonęs parašė, mano atsakymas perskaitykite knygą Viktor E. Frankl ,,Žmogus ieško prasmės” ir tada gal galėsite sau atsakyti į šitą klausimą, nes niekas kitas už jus negali atsakyti į šitą klausimą.
Po tokio gana ilgo laiko kartu gali būti likęs pripratimas, todėl jis ir jaučia poreikį bendrauti.
as irgi manau, kad kiekviena situacija yra labai individualiai skirtinga, kovot ar ne kovot? kaip gali pasakyti zmogus kuris visiskai nera susipazines su jusu situacija, cia tik pacios sprendimas turi buti, bet vienok as savo nuomone buciau labiau linkusi kovoti, ka prarasite pabandziusi? o kiek liks klaustuku jei nepabandysite?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
