Ar leisti vaikinui sumokėti?

Pagrindinis / Forumas / Paplepėjimai įvairiomis temomis / Ar leisti vaikinui sumokėti?

Ar leisti vaikinui sumokėti?

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

MD ekspertės, patarkit, ar leisti vaikinui sumokėti per pirmą pasimatymą, pavyzdžiui, už ledus ir arbatą? Dvejoju, kad neleisdama jam sumokėti galiu įžeisti, bet iš kitos pusės nenoriu priversti jaustis įsipareigojusiam. Ką siūlot?

Page 2 of 2
(anonimas) (archyvas)

Sutinku, kad daugelis yra idiotės.

(anonimas) (archyvas)

Aš pastaruoju metu taip darau. Jei žmogus patiko ir jaučiu, kad dar kartą tikrai norėsiu susitikt, tada leidžiu vaikinui sumokėti, nes dažniausiai primigtynai siūlosi Bet jei jaučiu, kad esam lyg iš skirtingų planetų ir daugiau nesusitiksim, tai pati susimoku savo dalį.

(nežinomas) (archyvas)

hmm, na as visada visada ir visur susimoku pati uz save, kategoriskai atsisakau, kad moketu vaikinas. nezinau, man kazkaip nemalonu, taciau pradejus pvz draugauti megstu, kad kartais jis uz viska sumoketu, kai kuriose situacijose megstu pati jam kazka nupirkti, na kazkaip kad mazdaug lygiai butu kazkaip nesuprantu kodel kazkas turetu moketi uz mane, juk abu lygus uztenka, kad pasisiulytu, matytusi, kad nori, taciau manau, kad mergina vis vien uz save privalo pati susimoketi.

(nežinomas) (archyvas)

Draugystės pradžioje aš savo merginai sakiau, kad už viską moku aš. Taip ir buvo, tačiau jai tai buvo labai nemalonu. Ji man apie tai sakė, bet aš labai prieštaravau, nes tikrai galiu viską apmokėti ir tiesiog… Man negaila. Tačiau man per pirmą pasimatymą įspūdis panele atkrenta kažkur per pusę, jeigu ji bent iš mandagumo nepaprašo susimokėti pati. Mergina turi būti kukli, bet savarankiška. Aš asmeniškai nepripažįstu tų sapalionių kaip “aš moteris, man nereikia tų lygybių, čia gali sumokėti už šitą smulkmeną.”. Tokių reikalavimai tik kyla ir kyla. Aš su savo mergina esu beveik dvejus metus, aš jai suteikiu viską, tačiau dabar kartais ji sumoka restorane, nes, tarkim, ji turi smulkiau (turiu fobiją keisti stambius pinigus), ir pan. Moterį reikia išlaikyti tada, kol ji nešioja tavo atžalą savyje, kitu atveju ji pilnai gali pati užsidirbti ir susimokėti už save. Arba, kaip sakiau, bent jau nusiteikti, kad mokės už save pati.

(nežinomas) (archyvas)

Heh.. O va man Vaikinas neleido uz save susimoket per kelis pirmus pasimatymus Siaubas kaip nejaukiai jausdavausi O dabar kazkaip kai ir kartu gyvenam tai jau moka tai vienas tai kitas Ar jai i filma einam tai vienas uz filma, kitas uz vakariene moka ar panasiai

(nežinomas) (archyvas)

Tiek as, tiek mano draugai visada sumoka uz mergina per pirmuosius kelis pasimatymus. Viskas cia normaliai, o paskui kaip priimtina abiem

(nežinomas) (archyvas)

Pasisiūlyk sumokėti, nors iš mandagumo turėtų apmokėti sąskaitą, nes, mano galva, per pirmus pasimatymus tai vyro pareiga, ypač jeigu jis kviečia. Gal kažkas ir įžvelgs diskriminaciją, man tai – nusistovėjusi pagarbaus elgesio moteriai praktika. Nekaip žiūrėčiau į vaikiną, kuris pirmojo pasimatymo metu neapmoka kavos/arbatos. Nekaip žiūrėčiau ir į merginą, kuri pasimatymo metu užsisako juodųjų ikrų ar prabangų desertą, tikėdamasi, kad jos pietus apmokės vaikinas.

(nežinomas) (archyvas)

Aš asmeniškai nežinau, kaip galima apsieiti per pirmus pasimatymus vien su kava arba arbata aš su savąja praleidau per pirmus pasimatymus kone visą dieną. Valgyti reikia, gerti irgi. Eidavom į restoraną, kinus, žinoma buvome ir parkuose, taciau vistiek… Kažkaip anoreksiškai nesugebėčiau su mergina būti pasimatyme. Tad grįžtant prie temos, pasikartosiu, normalu, kai vaikinas sumoka, tačiau man asmeniškai nenormalu, kai mergina eina nusiteikusi, kad jai už viską mokės.

(nežinomas) (archyvas)

pamenu nusivedė mane į kavinę tai pačios pigiausios pakelinės arbatos užsisakiau ir viskas nors ko tik man nekišo, nežinau, labai nepatinka kai mane vaišina neilgai pažįstamas žmogus.’

O dabar su draugu tai įvairiai būna, kartais aš viską sumoku, jei ėjimo į kavinę aš iniciatorė būnu, jei jis labai tempias, jis moka

(nežinomas) (archyvas)

Vakar buvau pasimatyme. Vaikinui 24m, turi belenkokį darbą, gyrėsi kaip jam bonusai eina, nes jis rimtai darboholikas biški, beeet… buvom kavinėj, aš užsisakiau ledų už 8 lt, o jis ten gal 25 lt išleido. Tai atnešė sąskaitą, aš traukiuos piniginę ir jis nieko, jau dedu pinigus – įdėjau netyčia 7lt (nuoširdžiai apsiskaičiavau) ir tokia garsiai sakau, aš čia gerai įdėjau ar apsiskaičiavau. jis toks – lito trūksta. Žooodžiuuuuuuuu…. riebus minusas jam už visa tai

(nežinomas) (archyvas)

kaip žiauroka lito trūksta

(nežinomas) (archyvas)

Atsiprašau, ponia, bet čia ne senovinis pavyzdys, o elementariausias etiketas… ir šių dienų…

Autore, kai su savo vyru pradėjome draugauti, jis visada pasisiūlydavo sumokėti, bet niekada jam neleisdavau, nes abu gyvenom iš tėvų kišenės. Po poros metų, kai susiradau darbą, būdavo, kad aš jį vaišindavau. Dar po metų, kai jis susirado darbą, tada jis mane vaišindavo. O po kokių 5 metų draugystės net nebeatkreipdavom dėmesio, kas moka… Tiesiog, kam arčiau ir greičiau išsitraukt piniginę, tas ir moka. Susituokus, mano atlyginimas man (nes jis kelis kartus mažesnis už vyro), o iš jo atlyginimo visa kita. Aišku, niekada neskaičiuoju pinigų, jei iš savo atlyginimo tenka nupirkti vyrui rūbą, išnuomoti kokį butuką su džiakuzi kokiai progai ar nupirkti bilietus į koncertą. Tuo tarpu vyras man net išėmė banko VIP kliento kortelę nuo savo sąskaitos ir primygtinai liepė naudotis. Tačiau savo poreikius pilnai patenkinu ir iš savo atlyginimo.

Page 2 of 2