Brangiosios, papuoliau į tokią keistą situaciją.. Rašau sausai ir konkrečiai.

Susipažinome viename vakarėlyje. Jam tarkim X 22 m, man 23 m. Tuo metu turėjau vaikiną, su kuriuo santykiai jau kabėjo ant klaustuko. Su X praleidau nerealų vakarą, viskas rišosi nuo pirmo sakinio. Išsiskyriau su buvusiu. O su X atrodo atradome vienas kitą kaip artimos dūšios.. Susirašinėdavome fb kas dieną šimtus žinučių, tik radę laiką tarp darbų.. Draugystė beje per atstumą.. Mūsų nerealus bendravimas tęsėsi tik 3 mėn. Paskutinę savaitę jau jutau, kad kažkas ne taip, nes žinutės retėjo, tapo sausos. Skundėsi, kad problemos darbe. Sutarėme susitikti (nes kiekvieną savaitgalį susitinkam..) Ir ką gi.. Dieną prieš gaunu žinutę, kad jis turbūt tikras idiotas, kad nori viską nutraukti, bet jam reikia pertraukos. Nors mes tik ką kalbėjome apie jausmus.. Ką gi, susitikus tarėmės pasikalbėti tik kaip draugai, bet neatsilaikėme, bučiavomės.. Tada pats sakė, kad ne, stabdom viską. Pasijutau atstumta, įžeista. Jis prašo palaukti mėnesį, jam mat reikia laiko susigaudyti. Nori pažiūrėti, ar pajėgs gyventi be mūsų kasdienių susirašymų.. Sako, kad kitos nėra. Aš jo neribojau, susitikimų su draugais ir pan. Pati apie jausmus kalbėjau tiek pat, kiek ir jis. Spaudimo kažkokio nebuvo. Tarp mūsų nereali trauka..

Jaučiuosi tikrai įžeista. Kalbėdamas net nežiūrėjo į mane, sako jaučiuosi kaltas prieš tave, kad taip elgiuosi, bet man reikia laiko. Sutikau. Bet viduje kyla toks pyktis. Pačiai įdomu tik viena – ar jis tikrai parašys. O jeigu parašys.. Aš manau tada mesčiau jį pati. Tik ta nežinia..

Bet ar verta man laukti?