Na, kam čia slėpti.. Supratom, kad tu ir esi ta kolegė ir vėl bus tema, kaip aš puikiai gyvenu, darau ką noriu, o jūs subines kitiems šluostyti turit.

Gyvenk kaip tau atrodo normalu, o mes gyvensim kaip mums gerai. Kam tų temų tiek be ryšio, tik pykčius ir konfliktus skatinančių…

Autore, man jau atsibodo spaudineti “puikiai” po kiekvieno jusu pasakymo Taip, tikrai LABAI pritariu Pati turiu drauga, bet tikrai nesiruosiam vaiku gamintis ir gyventi “statistini lietuviska gyvenima” su dviem algom po ~2000 ir klykianciu lakstanciu mazu vaiku. Per daug gyvenime nepatirtu ir idomiu dalyku, kad galetume save varzyti vaiku, nes tikrai daug atsakomybe bei laiko. Kol kas zymiai smagiau spontaniskos keliones, nuotykiai bei ekstremali veikla

Kol nesusilauksit vaiku taip negalite teigti

Aš tikrai taip ir galvojau, kad ji netradicinės orientacijos, bet gėdijausi pasakyti. Tada viskas aišku.

Prie ko cia tas tarnavimas.

Uzduokit normalu klausima diskusijai kaip pvz.” Ar moteris gali buti laiminga be vyro ir vaiku? ”

Mama turi bendradarbę, kuri niekad nei vyro, nei vaikų neplanavo, katiną augina, džiaugias juo, bet sakė, kad liūdnoka, vis vien

Zemam socialiniam sluoksniui budingas mastymas? Nu ir nusisnekejot. Gal apsidairykit, kiek pasaulyje aukstuomenes zmoniu isleido i pasauli savo protingus vaikus, uzaugino juos ir toliau gyvena vargo nematydami. Idomu, ka veiksite, budama 70-ties, be vaiku, be anuku. Jei kokia liga – kas pasirupins? Ai, as tai nesmerkiu tu, kurie nenori vaiku. As pati is pradziu noreciau pasidziaugti laime tik su vyru, o po to susilaukti vaiku. Bet pasakymas, kad tai zamesnio sluoksnio mastymas, tai atsiprasau..

As tai manau, kad zemesnio sluoksnio mastymas butu tas, kad TIK atsidejimas seimai yra gyvenimo prasme. Nes realiai nemazai zmoniu (ypac moteru) meta darbus, pomegius, nebesirupina savim ir t.t., kai isteka ir susilaukia vaiku. O jei zmogus sugeba suderinti vaiku auginima su darbu ir pomegiais, tada kitas dalykas

Ai, ir del senatves, tai tikrai nenoreciau artimiesiem but nasta su savo ligom, negalem ir senatviniu “bezdejimu”. Tam yra seneliu namai, kur labai neblogai pasirupina ir nereik jaunimui sedet ant sprando

kaip pamaciau temos pavadinima, tai pagalvojau sau, na be vyro tai tikrai galima, bet be vaiku tai kazinau vaikas gali atstoti tau viska, ir vyra ir ka tik nori. na nezinau, as vaiku neturiu, bet manau tikrai kazkada noresiu, jeigu jus manote kad vaikus gimdo tik zemas socialinis sluoksnis tai as isvis jus uzjauciu, ir man apskritai butu geda taip sakyti, nes as zmoniu neskirstau i aukstuomene ar zema sluoksni, apgailetina tiesiog

Aisku vienai buti geriau nei buti su bet kuo ir nereikia cia lia lia. Kokie dar vaikai, seima su belekuo- svarbu vyras… O taip dauguma ir gyvena

As irgi pati mielai megauciausi vienises individualistes gyvenimu. Zymiai didesnes karjeros galimybes, nepriklausomybe, rupinimasis savimi (tiek isore, tiek vidumi), kurybine veikla… Tuo labiau jei esi i vienatve linkes zmogus. BET jei atsiranda tinkamas (mylimas) zmogus, tai jokiu budu del siu dalyku negalima jo atsisakyti ir tiek.

Tfu tfu tfu atsirado, bet neneigsiu, kad daug prarandu atsisakiusi nepriklausomybes ir tikrai apie tai susimastau.

Nors man tik 24-eri, nenoriu nei apie šeimą, nei apie vaikus galvot. Aš turėjau labai blogą šeimos modelio pavyzdį, todėl nežinau, ar mokėčiau gyvent šeimoj. Pati save išlaikau, esu stripri ir žinanti, ko nroiu. Kol kas nesutikau, tokio vyro, kuris sugebėtų mane sudomint.. Nesiseka man su jais. Niekada nesakau niekada, bet aš ir būdama be vaikino labai gerai jaučiuos, ir vieniša nesijaučiu. Tad, kiekvienam savo. Niekada nesmerkiu tų, kurios negali gyvent be draugo/vyro.

Ir atsakant į temą: taip ,aš esu laiminga ir be vyro.

Kiekvienas gyvena taip kaip jam patinka, bet asmeniskai as vyro ir vaiko nekeisciau I jokius prabangius drabuzius ar motociklus.

narciziskas gyvenimas-gyventi tik sau