Ar nepavargstat?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Klausimas panelėms(na ir vaikinams) ,turinčioms/ turintiems vaikiną/merginą. Ar jūs nuo jų kartais nepavargstat? ar nevyrauja jūsų santykiuose monotonija, ir ar nevargina jie jūsų? o gal esate darę pertrauką?jei taip,tai kaip sekėsi?į kurią pusę santykiai pakrypo:į gerą ar blogą?
nepavargstam, nes neilgai draugaujam (nėra metų) ir negyvenam kartu, tai kaip tik vis mažai laiko kartu pabūt
Na, kiekvieną dieną kartu nebūname, tad tikrai nepavargstam vienas nuo kito
Nepavargstu, kaip tik, per mažai man jo vis nors taip jau gavosi, kad kartu ir univere mokomės, grupiokai esam, ir projektus kartu darom, ir laisvalaikis kartu, bet monotonijos ir nuovargio jokio nėra, tikiuosi ir nebus
Gyvenam kartu, nepavargstu, monotonijos nera.
Greitai bus metai kaip kartu, gyvenam ilgiau nei pusmetį, bet nepavargstu
Puiku tada aš irgi nuo saviškio nepavargstu, nes gyvename net atskiruose miestuose.BET kartais tai jis tiesiog mane varo iš proto,atrodo,kad tikrai jau pavargau,nebegaliu,bet tai tik laikina tokia būsena pas mane… ačiū Dievui
as kitaip sumasciau, vyras liko Vilniuje – o as persikeliau i Klaieda gyvent…jokiu barniu kasdieniu, nebent kokie pasigincijimai susitikus jokiu kasdieniu bedu – atstumas padeda siaip jau jei tvirti santykiai, vercia ilgetis zmogaus…o kartu leidzia isvengti neracionaliu kasdieniniu nesamoniu siemet bus trys metai kai taip gyvenama – man patinka, o siaip tai va liepos 6 svesim 10 metu pazinties data
Esam kartu 8 metai,5 is ju susituoke.dar tebedega aistra kaip ir pradzioje
Kartu 5 metai,gyvenam 4 metai,greit bus metai kaip vede ir dar nebuvom ne kart vienas nuo kito pavarge monotonija aisku yra,nes beveik kasdien tas pats, nuo ryto iki vakaro darbas darbas ir dar karta darbas,vakare reikia pasitaisyt pavalgyt,su suniu pabendrauti kitai dienai susiruosti,o dar iseiti i miesta noris,bet visada mes pasiilge viens kito
Tai aišku būna, kad tiesiog pasmaugt jį norisi.. bet tai greit praeina
Joo, pritariu,kad atstumas kartais padeda.
nu jo, o tada pagalvoji,kad blm nu gi vis tiek myliu
Nepavargstam visai. Jei galėtume ištisai būtume kartu. Turim bendrų pomėgių, bendrų draugų, randam ką veikt. Manau, tos pertrauks ne į naudą, dažniausiai po jų ir išsiskiria.
6 metai kartu ,gyvenam kartu 3 metus , 2 metus dirbom tam paciame darbe ir seip bunam kartu beveik visada , tiesiog jau pripratom. Taip kartais jau buna, kad erzina viska ką daro, bet laaabai retai ir greitai praeina… ir šeip nuo nuotaikos tai labai priklauso nors ir pusdieni tenka pabuti atskirai tai visada susirašome sms ir susiskambinam ne viena karta , pasiilgstam norim vel buti kartu , kazkokia priklausomybe ar kas cia
Teisybė. o tas iš proto varymas, tai grynai nuo mano nuotaikos tikriausiai priklauso,tuo labiau,kad esu gimus po dvynių ženklu,tai nuotaika iš vis dažnai keičiasi.
o šiaip tai su saviškiu pasiilgstam vienas kito irgi jau po dienos nesimatymo,nuolatos bendraujam, bet kad atsibostų tai ne.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
