Autore, aš lygiai taip pat jaučiuosi. Metų 24. Niekada nenorėjau vaikų ir manau nenorėsiu…

“Tiesiog vaikam Ne. ir diskusija baigta” tai apie ka dar cia sneket? nu nebent apie “Man 23…….metai bėga, bet niekas galvoj nesikeičia”. Labai kvailai skamba.

Lygiai ta pati galvojau budama 23m.

Manau tai normalu. Kol nerasi tam tinkamo zmogaus.

Dabar man 27m., vis dar apie vaikus nesvajoju, bet sutikau nuostabu zmogu ir jau nebesakau vaikams “niekada”.

Jau turbūt 100toji tokia tema… Jau taip atsibodo tie rėkimai “Aš nenoriu vaikų!”… Nenorit, tai nenorit, niekam čia neįdomus jūsų gyvenimas ir norai, nebūtina skelbti kiekvieną dieną apie tai forume.

22, vaikų nenoriu ir nemėgstu. Jei netyčia pastočiau, negimdyčiau. Puikiai suvokiu, kad neturiu jokio motiniško instinkto.

Prisidedu. 25 ir nenoriu vaikų. Manau, kad jų taip ir neužsimanysiu.

Gal patylėsiu. O man pačiai – 23m, labai myliu vaikus ir laukiu, kada turėsiu savo.

Kai jau būsi sena žinok manau gailėsies. Neturėsi kas tave prižiūrės ir pan…

man taippat 24. esu tarp tos ribos, kad nezinau noriu ar nenoriu vaiku. dziaugiuos kad ju dar neturiu, nes kiek visko buciau praradusi : laisve, nepriklausomybe, relax’as – man to reikia… jei vaikas atsirastu apimtu dviprasmiski jausmai – ir liudna butu kad praejo MANO gyvenimo metai, nes visus sekancius tureciau AUKOTI vaikui. Kuo toliau tuo vis labiau isitikinu kad “noras” vaiku tureti atsiranda tik del aplinkiniu spaudimo ir tradicinio “vaiku gaminimo seimoje” reikmes ai, zodziu, irgi nezinau ar esu sutverta isauginti zmogiuka ir isleisti i gyvenima, nes vaiku ir ju verksmu ir kaprizu nenoriu dar ilgai girdeti, noriu SAVO GYVENIMO HARMONIJOS ir kolkas man dzin

TACIAU, karts nuo karto save prigaunu zvilgciojant i mazus (bet tk tuos mielus neapsiseilejus ir neverkencius) vaikus ir jie sukelia man keistu emociju, lyg ir noreciau savo, taciau sugryztu prie tu savo minciu kad tiesiog dar ne laikas ir nesu pasirengusi,… gal kadanors

25 turiu 2 nuostabias dukrytes,noreciau dar vieno jei zinociau ,kad bus berniukas ,bet neberizikuosim uzteks dvieju princesiu

Tai jei esat tikros, kad vaikų nenorit ir neužsinorėsit ir pastojimas jums būtų didžiausia tragedija, tai kodėl neužsirišat kiaušintakių ar ko ten? Ir bus ramu

Aš čia nepiktai, bet blemba kodėl rimtai to nepadarot? gi nereiktų bijot. Aš pati net mąstau apie tai o jei neišdrįstumėt, tai gal nesat tokios tikros, kad nenorit vaikų

Tiek pat metų, panaši nuomonė, tik netokia kategoriška. Man galvoj rašo taip – šeima nuo 30 m.

Man 18. Labai laukiu kada jau tikrai busiu tvirtai atsistojus ant koju ir galesiu planuot vaikus as nekuriu temu ir nerasau: kas norit vaiku? Bendramintes kur jus

Kai neturi, nežinai, kas tai yra, tai ir nenori.

24 metai.

Vaiku nenoriu. O jei noresiu tai tikrai nenoriu gimdyti. Per daug save myliu, esu egoiste. Nenoriu dar kažkam papildomai skirti demesi del ko man teks sutrugdyti savo gyvenimo ritmo.

Ankščiau fantazavau kad turesiu vaika iki 23 metu tikrai, max iiki 25. Dabar suprantu kad visgi ne. Man nepatinka salygos vaikams ir šeimoms Lietuvoj. O gyvenu čia, kolkas bent pora metu manau ir gyvensiu čia.Krasustytis i kita vieta gyventi man ir taip bus sunkiau, turim 2 katinus. O jei dar ir vaikai… Ačiu, nereikia man dar apsunkinančiu aplinkybiu.