Nebesusitvarkau su savimi. Egzistuoja tokia bendravimo, žmonių fobija? Niekaip nerandu su naujais žmonėmis kalbos ir apskritai bijau, kad neturėsiu ką pasakyti, kad būsiu nuobodi pašnekovė. Atvariau į pajūrį padirbėti, puskė atvarė ankščiau tai jau kaip ir rado darbą, o aš tik šiandien ir sėdžiu viena, lenda visokios mintys, noris verkt.. Žiauriai trukdo gyvent, kai tu nuolat galvoji, kad neturėsi ką kalbėt su žmogum. Taip negera viduj.. Nesmerkit ir nesijuokit, nes kaikurios gal neįsivaizduoja, ką tai reiškia.