Ar palikti pavydų vaikiną? (finalas 3psl.)

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Ar palikti pavydų vaikiną? (finalas 3psl.)

Ar palikti pavydų vaikiną? (finalas 3psl.)

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Pastaruoju metu esu tokia pasimetusi, kad net nusprendžiau parašyti čia, kad sulaukčiau nuomonės iš šalies… atsiprašau už ilgą tekstą, bet išlieka tik stipriausi taip?

Pradedam: mum su vaikinu yra po dvidešimt metų, draugaujame metus, gyvename kartu. Myliu jį, jis myli mane. Tačiau kuo toliau tuo labiau suprantu, kad galbūt mes netinkam vienas kitam… Pagrindinė mūsų kaip poros bėda yra jo pavydas. Iš dalies jį galima pateisinti tuo, kad jį ex išdavė su kitu, tačiau tas pavydas pasidarė toks nesveikas, kad atrodo išprotėsiu. Visų pirma, jis mane laiko palaidūne, nors savęs tokia tikrai nepavadinčiau! Priešingai, prieš mums susipažįstant aš turėjau vaikinų draugų, su jais bendraudavau, o dabar nebeturiu nei vieno. Pagrindiniai mūsų kaip poros gyvenimo pykčiai buvo, kai:

1. Darbe tiesiog draugiškai bendravau su kolegom, kolektyve buvau jauniausia ir vienas kolega man parašė “I will miss you” nes turėjau išvykti atostogų. Tačiau jis manęs tikrai(aš taip manau) nekabino ir panašiai, kaip tik kalbėjom, kad ketina pirštis savo merginai, kad aš turiu vaikiną ir pnš. Nežinau kas man pasirodė, kad čia mielas gestas (nes visi žinojom, kad ir taip mesiu darbą uz pusantro mėn.) tai pasilikau tą raštelį, Tai ohohoho koks buvo barnis su vaikinu…

2. Mūsų bendras draugas, kurio dėka mes beje ir susipažinome, mane pakvietė papietauti paskaitų metu, nes buvom pirmakursiai ir neturėjome dar univere daug draugų. Aš atsisakiau, nes jau važiavau namo. Tačiau mano vaikinas suprato tai kaip čiešinimą, todėl nuvažiavo pas jį ir prigrasino, kad daugiau net nekalbėtų su manimi. Taigi, jau nuo to laiko jo nemačiau. (Mes dažnai visi kartu leisdavome laiką, tas vaikinas yra turėjęs nemažai merginų, bet nežinau ar tai normalus pateisinimas. Taip pat aš jį pažinojau keturis metus.)

3. Užsipuolė mane, kad man patinka jo kambariokas ir, kad dažnai jį nužiūrinėju. Taip, jis kaip asmenybė iš vienos pusės fainas, tačiau turi merginą ir belenkaip ją išdavinėja. Negi normali mergina tokiu susižavėtu?

4. Buvo vienu metu užėjusi jam paranoja, kad aš visus iš eilės bernus nužiūrinėju. Arba aš savęs nepagaunu tai darančios ir darau tai nevalgingai, arba jis paranojikas. Tačiau tyčiškai nesu to dariusi ypač prie vaikino. WTF

Page 2 of 2
(ex-narė) (archyvas)

Išsiskirti lengva. Visada spėsit. Turite savo vaikinui aiškiai parodyti, jog nejuokaujate. Išsikraustykite iš namų ir pasakykite tiesiai į akis: išsikraustau dėl tavo nesveiko pavydo. Myliu tave, tačiau neįsivaizduoju gyvenimo, kuriame vis kyla nerviniai priepuoliai, pykčiai. Aš ne tavo nuosavybė, jog kiekvieną kartą šoktum draskyti man akis. Išsikraustau, nes tu pats mane išstumi iš savo gyvenimo. Tikiuosi tu pagaliau suprasi, kur link veda bereikalingi pykčiai. Tu manimi nepasitiki. Jei ir toliau taip elgsiesi, mes išsiskirsim. Kol kas pagyvensim atskirai ir pažiūrėsim, kaip mums seksis. Tu turi visus šansus pasitaisyti, tad pagalvok, ar norėtum manęs netekti. Aš neturiu nieko kito apart tavęs, myliu tave ir noriu būti su tavimi, jei tik tu manimi pasitikėsi.

(anonimas) (archyvas)

Wow, ačiū. Labai puikiai parašyta. Bet kaip vaikinas, manai, kad turėčiau išsikraustyti, bet neišsiskirti taip?

(ex-narė) (archyvas)

Taip: išsikraustykite, bet neišsiskirkite. Tai bus jam tam tikra šoko terapija. Kaip iš lėto ėjote pirmyn: pasimatymai, draugystė, bendri vakarai, gyvenimas kartu, taip turite ir žengti iš lėto atgal. Tik tokiu būdu antroji pusė supras, jog jus praranda ir galbūt susivoks, jog reikia keistis.

(anonimas) (archyvas)

Ačiū už tokį patarimą, manau juo ir pasinaudosiu.. Aišku žiūrėsiu, kaip seksis kalbėtis mums vakare, tada viskas ir paaiškės. Po švenčių kuo greičiau ieškosiuosi kitos gyvenamosios vietos, kad ir kaip malonu ten su juo kartu gyventi…

Page 2 of 2