Ar rašyti exui?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Panos, dilema prieš beveik 3 mėnesius išsiskyriau su ilgamečiu vaikinu (draugavom virš 5 m.), skyrybos įvyko mano iniciatyva, jis liko labai įskaudintas. Po to bandėm dar porą kartų aiškintis santykius, susirašinėjimai nebuvo labai malonūs ar draugiški. O dalykas toks, kad po poros dienų jo gimtadienis ir aš vis galvoju, pasveikinti jį bent žinute ar ne? Tuo labiau, kad pas mane dar yra likusių jo daiktų, jis man taip pat turi kai ką atiduoti. Aišku, nerašyčiau “su gimtadieniu, kada atsiimsi daiktus?” ar pan. bet gal išsirutuliotų vėliau kalba dėl tų daiktų išsidalinimo, nes noriu pagaliau viską užbaigti su juo ir nebeturėti jokio jo daikto savo namuose… Žodžiu, išvis sveikintumėt ar ne?
As pasveikinsiu savo ex’a. Juk tiek metu buvot artimi zmones, pati pries kelias savaites issiskyriau su ilgameciu draugu (6 metai) ir neisivaizduoju kaip galeciau pvz.nepasveikinti jo su gimtadieniu.
tas sveikinimas is salies atrodys, lyg nori vel ji sugrazinti, pradeti bendravima.. tai tik dar karta iskaudins ji, nes suteiks jam vilciu.. geriau jau daiktus perduoti per koki drauga arba ismesti, ir daugiau jam nerasyti niekad
Va būtent, atrodo iš vienos pusės tiek ilgai praleidom kartu laiko, būtų negražu nepasveikinti, bet iš kitos jis lyg ir gali pagalvoti, kad yra jam vilties vėl atsidurti mano gyvenime, nes žinau, kad jis vis dar be galo mane myli… O ir parašyti tiesiog “sveikinu su gimtadieniu” nei šis nei tas, tada lyg ir reiktų pokalbį užmegzti…
Blemba, man buvo panasiai.. Issiskyrem slyksciai, po 4 metu draugystes, pradzioj ten sunkiai, lyg ir bandem atgal susieiti, vel issiskirdavom, zodziu, pasaka be galo. Po kiek laiko atsitiesiau (bent jau as), o buvo praeje ~4 menesiai ir turejau jau nauja simpatija. Nu ir ka – ex gimtadienis, galvoju, blemba, tiek laiko prabuvom, gal grazu butu pasveikinti? Parasau zinute, skambina man. Atsiliepiu, pradzioj tokiais nekaltais “kaip sekasi?” ir panasiai, bet paskui pradejo flirtuoti, as jam atgal bandau graziai pasakyti, na, baik, as turiu kita ir panasiai, bet jis nereaguoja, galiausiai baigesi pokalbis. Nakti visas apsiverkes skambina, rasineja zinutes, nesuprantu, kas darosi, o jis vel isisvaigo, pradejo prasyti, kad grizciau, pirstis As padedu rageli, jis vel skambina, vel raso, verkia i ta telefona, nenustoja skambineti. Zodziu, geras kelias valandas as ten bandziau jo atsikratyti. Ir dar kelis menesius veliau apsireiksdavo, pradzioj dazniau, paskui vis retejo tas rasinejimas, o galiausiai, mano dabartinis vyras su juo pasikalbejo ir to pakako. Bet tai iki tiek daede jis mane, kad sakes.
Moralas – NE, NERASYTI.
o tu tikrai jo nemyli? ir nebematai ateities su juo? gal verta susitaikyti? isivaizduoji, kokia gimtadienio dovana butu jam?
nepyk, bet belekaip prajuokino nu blemba, kai pagalvoji, tai aš su juo kiek kartų skyriaus ir taikiaus vien todėl, kad jis pradėdavo maldauti, jog galėtume būti kartu, kad nepalikčiau jo ir t.t… Tai nejau gali ir man panaši istorija atsitikt
As iki siol rasau nes vis del to tiek metu draugystes, plius vaikinas kaip geriausias draugas, tai nematau tikslo apsimetinet nepazistamais
Arba dar variantas – pasveikinti ji labai paprastai, na draugiskai, bet be jokiu ten meiliu seiliu, o kai bandys uzkalbinti, klausti, kaip sekasi, paprasciausiai nesuteikti jokiu vilciu. Mazdaug taip:
-Sveikas, sveikinu su gimtadieniu, tikiuosi, kad gyvenime busi laimingas.
– Laba, oi kaip aciu, ziauriai fainai, kad manes nepamirsai ir bla bla bla, tai papasakok, kaip tau sekasi?
– Siaip tai chujovai sekasi, nes tavo daiktai man sukelia depresija Negaliu praeiti pro juos, pilni pakampiai trusiku primetytu. Davai atlek ir pasiimk rytoj? Aj ir nepamirsk maniskiu daiktu paimti.
@seashella oj neee, aš jau kaip ir turiu kitą draugą, su kuriuo esu laiminga… Su exu buvau labai labai nelaiminga, nors net neabejoju, kad tai būtų jam geriausia dovana… Kad ir kaip jį įskaudinau
Nepykstu Mane ir dabar juokina prisiminus.
Ka galiu patarti – nereikia sutikti su tais prasymais, tikrai taip nieko neiseis. Ar taip, ar taip, issiskirsit, tai kam cia dar reikia kazkokiu lipdymu.
Jei rimtai nusprendet skirtis ir nepalaikot draugisku santykiu tikrai nerasykitf Vyrai dazniausia nesupranta, tokio netikslio bendravimo ir garantuotai pagalvos, kad norit grizt pas ji.
aš nesveikinčiau,praitas etapas,kam lysti jam i akis tuolab kad pati nutraukei santykius? ar gailiesi dėl to ir nori ji susigražinti? čia tada aišku jau būtų kitoks atsakymas
Ne. Nerasyk tikrai
Tai dauguma prieš rašymą bet kas juokingiausia, kad mano pusė giminės turi jį fb, jis gan dažnai net mano mamai parašo, paklausia kaip sekasi, paklausia ir kaip aš gyvenu ir t.t., ir tikrai bent mano mama jį pasveikins ir draugai bendri sveikins, nu žodžiu…
Geras variantas manau jis tiesiog atrašytų “ačiū” ir viskas vis dėlto sutrypiau jo vyriškumą, turbūt neleistų jam savivertė pratęsti toliau pokalbį su manim yra man pasakęs “aš po kiek laiko pamiršiu tai, ką padarei, bet niekada gyvenime neatleisiu”…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
