Ar tai labai svarbu?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. bandysiu per daug neišsiplėst. Situacija tokia, kad su vaikinu greitai tuokiamės, kursim šeimą. Po kokių 3 metų norėčiau ir vaiko. Jei įdomu, man 22, jam 29, kartu apie metus. Aš save visada prisižiūrėjau, stengiausi daugmaž sveikai maitintis, daug ilsėtis, pajudėt kiek įmanoma, nestresuot per daug. Nesu neikart rūkius, o ir geriu pakankamai retai. Žodžiu, sąmoningai stengiuosi gyventi sveikai, palaikyt tiek fizinę, tiek dvasinę sveikatą. Stengiuosi visada jaust harmoniją, kad ir ką daryčiau. Gilinuosi į save, auginu save kaip asmenybę. O jis… Jam visiškai nerūpi jo sveikata. Nuo paauglystės labai daug rūko, kai susipažinom išvis po 2 pakelius per dieną surūkydavo, dabar jau tik po vieną. Anksčiau mėgdavo savaitgaliais prisigert ir parą miegot, na skaitėsi būdas atsipalaiduot nuo streso (turi savo verslą, labai daug stresuodavo būdamas vienas už viską atsakingas). Mityba buvo katastrofiška. Atidirbdavo, tada grįždavo namo, prisivalgydavo (pvz 3 indeliai maximos mišrainės, kepta višta iš tos pačios maximos, dar ant galo daug saldumynų ir 2l coca colos) ir miegot. Miegas iki tol kol vėl reikia keltis į darbą. Ir taip kasdien. Dėl to jo svoris jau kelis metus nekrito žemiau nei 120kg. O dabar prie klausimo. Ar galiu tikėtis su tokiu vyru susilaukt sveiko vaiko? Ar tokie dalykai atsiliepia vaiko sveikatai, vystymuisi? Manau vis tiek toks gyvenimo būdas turi įtakos spermatozoidų kokybei. Bet ar ilgam? Gal pakeitus gyvenimo būdą atsistato ir organizmas?
Šiuo metu, jau kokius 2 mėn, mano pastūmėtas ir palaikomas, jis pakeitė valgymo ritmą, valgo sveikiau ir mažiau, prieš miegą neprisivalgo. Daugiau ilsisi, alkoholio nebevartoja virš metų. Svoris krenta, pats jaučiasi daug geriau. Na žodžiu, viskas eina į geresnę pusę. Sustot ar grįžt į senesnį gyvenimą neplanuoja.
Ačiū kas pasisakys, įdomi jūsų nuomonė ar patirtis.
Nemanau, kad toks gyvenimo budas labai itakos vaiko sveikata, visgi – nieko itin zalingo (pvz narkotikai, dideles dozes kokiu nors medikamentu), jis nedare. Plius, dar genai sudaro didele dali. Taip kad ir zalius salotos lapus valgantiems ne visada gimsta sveiki vaikai. O stresas siuo metu kiekvieno jauno zmogaus palydovas. Kam ir gali pakenkti, tai nebent paciam vaikinui. Realiai nelabai manau, kad butent sie veiksniai kazka itakos. Del visa ko,galit pasidaryt tyrimus, jie tiksliai pasakys, ar nei jus pati nei vaikinas neturi jokiu “uzsleptu” genu, kurie gali pasireikst vaikui.
Jei planuojat leliukus tik už 3 metų ir jis per tuos metus negrįš prie ankstesnio gyvenimo būdo įtakos neturėtų būti. Bet čia dėl mitybos.
O nikotino poveikis bus visą gyvenimą. Rūkymas laabai gadina visus reikalus. Jei visai mestų reikalai žinoma pagerėtų, bet jei daug metų šitaip traukia, tai nieko labai gero. Nors būna porų, kuriems nelabai įtakoja. Mano tėvai abu rūko jau senai, tėtis labai daug, mama rūkė ir būdama nėščia, bet nei vienam iš 3 vaikų kaip ir neatsiliepė (vaikams 18-33m).
jei jau ir vaikas gims sveikas, bet ilgai tevo su tokiu gyvenimo budu netures. merginos nereikia taip greit skubeti i vedybini gyvenima, kuopti vyro š atsiprašant kuris to nevertina, mokykites,dirbkit, nebukim priklausomos, o ir pakeliaukim po pasauli!
Spermatozoidai per kuri laika atsinaujina, tad jei mazdaug metus ar puse stengsis gyvent sveikai tai itakos tas netures, o vat jei moteris taip gyventu tai galetu islikt rizika nes kiausineliai neatsinaujina o nuo pat kudikystes kaupia viska
Aš neskubu. O laukt ilgiau neturiu ko, nes jo vidus yra auksinis, nuostabiai elgiasi, jo vertybės tokios pat kaip mano, apsisprendus esu būt su juo. Na nebent prisidirbs ką nors, tada jau pats kaltas. Paskui jį nieko nekuopiu, pats ir tvarkosi savo kampus, ir skalbiasi ir t.t. Tarnaite vyrui būt neplanuoju. Pati esu savarankiška ir nepriklausoma nuo nieko. Iki jo ramiai sau gyvenau viena ir save išsilaikiau. Dirbu, mokausi, bendrauju su įvairiais žmonėm, per metus išvažiuoju bent į 2 keliones. Esu patenkinta gyvenimu, stengiuosi kuo daugiau tobulėti ir augti kaip asmenybė.
Gal dar kas pasisakys?
Panasi situacija Mano vyras ruke 10 metu, gimus pirmajai dukrytei mete ir jau neberuko 8 metai, mityba irgi buvo ne pati idealiausia, tik atsiradus vaikams, pradejo ir pats ziureti ka nesa namo is parduotuves savo seimai, pradejo ir sveikiau gaminti Norisi, kad mylimas zmogus vestu taip pat sveika gyvenimo buda, norisi, kad jis butu sveikas, nesirgtu, kad kuo ilgesnesis butu pilnavertis gyvenimas, visi senstam ir norisi kuo ilgiau buti kartu
Svarbu jo nespausti del rukymo, musu atveju kol kalbejau, kad mesti rukyti, tai jam kaip spaudimas buvo, tai nustojau is vis ka sakyti del to, tai paciam atejo suvokimas ir nusprende mesti
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
