Teko paauglystėj broliui stiprokai užvaryt mėgdavom karts nuo karto persimest aiškindamiesi santykius, tai pati neapskaičiavus smūgio iš kojytės spyriau. Dar ir dabar prisimenu kaip susirietė vargšas..

Ir dar vaikinui tekę netyčia užgaut iš kelienio. Pamenu kaip susiėmė vargšiukas ir išraudo, kaip burokas.

taip, mokykloj. nu tai ka arba atgal gauni arba ziuri kaip susieme uz klyno dejuoja, raudonuoja

ne, bet visai smagu butu pabandyt kam

Spirti ne, bet labai į temą klausimas – Kalėdų Seniui kažkur ”ten” esu sugriebus Pas mamą darbovietėje, kokiais 1983 gal (man 5 buvo) – suklupau už Kalėdinių girliandų ar kažkokio prailgintuvo užkliuvus, atsirėmiau rankute tiesiai į klyną sėdinčiam ant taburetės seniui. Bet nesmarkiai, išraiška nepasikeitė, tik jaučiu po ta savo barzda gal ir paraudo vyrukas Yra nuotrauka – einu pasiimti dovanos, viršuj kaba Lenino portretas, sėdi senis prie eglės. Gaila, niekas ”tuo” momentu nepaspaudė fotoaparato mygtuko, būtų nepakartojama nuotrauka

esu klasiokui , ir is keleno savo ex,

Tai jau tikrai;DD

Pati baisiausia tema md , saltas prakaitas ispila vien pagalvojus

Daug kartų teko Smagiausias buvo kai durniuojant su draugais vienam tokiam didelį kieteką vaidinančiam taip ‘draugiškai’ spyriau, ( tik ryškiai jėgų neapskaičiavau ) , kad krito žemėn už klyno susiėmęs ir raitės ten visu raudonu veidu.. oi kaip keikė mane, net spjaudydamasis Man buvo jo gaila aišku, bet negalėjau sustot žvengt tokį vaizdą matydama Aišku po šito bajerio draugystė baigėsi, o rajone sutikt jį iki šiol bijau

Reiks kada pabandyt

gera tema pati spirus nesu, bet esu kelis kart sapnavus jog noriu spirt keista bet abu kartus sapne jau tuo spirimo momentu koja pasidaro 50kg svorio ir neiseina normaliai voztelt

Ale giliai atminty įsirėžęs įvykis…

Aišku, mokykloje yra tekę. Paskui greitai bėgti tekdavo.

Žinot, kai daktarai tikrina sveikatą ir su tuo plaktuku kalena į kelienį ir taip žiūri ar reaguoja nervai? Kartą netyčia “besigalynėjant” su tumetiniu draugu jis užkliudė tą kelienio nervą ir koja taip refleksiškai ir tikrai stipriai tiesiai jam į tarpukojį. Oi dar dabar prisimenu koks vyšninis jo veidas pasidarė. Ilgai dar atsiprašinėjau, nors dabar prisiminus pagalvoju, jog stipriau buvo vertas.

Oi teko.. gal kokį tūkstantį kartų

daug nepamenu. bet yra tekę. vienam pažįstamui netyčia spyriau į klyną, bet tikrai nenorėjau ten pataikyt. aišku labai švelniai jam ten kliuvo. tai jis taip demonstratyviai susiėmė už tos vietos, parkrito ant grindų ir pradėjo vaitoti. matėsi, kad ten gryna vaidyba. nes smūgis tikrai nebuvo stiprus…

Nepatinka tema – nerasyk, nekomentuok