Klausykit, mieli tikintieji, ką jūs atsakot žmonėms, kurie puola draskyti akis, kad Dievo nėra? Kai pasisakau, kad esu tikinti, kartais pašnekovai užmėto mane įvairiais argumentais iš filmo ”Zeitgeist” ar įvairių knygų – neva Dievo nėra. Ir ką tokiems atsakyti? Ką atsakyti tokiems, kurie įsivaizduoja, kad tikintys tėra kvailos Bažnyčios nurodymų klausančios avelės, atkydusios iš viduramžių, kurių tikėjimo pagrindas yra tik mechaniškai prieš užmiegant kalbami poteriai? Kai pradedu kalbėti apie tikėjimą kaip apie gyvenimo pilnatvę, tai, kas gyvenant suteikia ramybės ir pasitikėjimo, nuskaidrina kasdienybę, tai išvis žiūri kaip į kokią pamišusią sektantę. Visuomet paminiu tai, kad panorėjus galima bet ką paneigti. Čia kaip su logika: ”Aš esu. Kadangi tu nesi aš, tai tavęs nėra”. Žinau, primityvus pavyzdys. Kažkada girdėjau tokius žodžius: panorėjęs Dievas galėtų mums visiems apreikšti tikėjimo paslaptį. Tada viskas būtų akivaizdu, nereikėtų nieko įrodinėti. Bet juk tame ir yra esmė, kad taip, be konkrečių faktų, yra tikrinamas mūsų tikėjimas, būtent tikėjimas, kiek mes leidžiamės vedami širdies, kiek ieškome patys, ar lengvai pasiduodame tikėjimą neigiančių doktrinų įtakai. Man rodos, labai baugu būti ateistu ir niekuo netikėti, nes uždavus sau klausimus ”kur slypi gyvenimo prasmė?”, ”kas laukia po mirties?”, ”kokia mano misija šioje žemėje?” atsakymai turėtų būti labai skurdūs ir vedantys neviltin.

Netikiu,nesimeldziu esu nekrikstyta ir nekrikstysiu savo dukros.Bet tikintys man nemaiso ir gerbiu ju pasirinkima tiketi,tik daznai jie nelabai toleruoja,jog netikiu.

Mano nuomone tokia- religija silpnesniems,kuriems reikia ramscio,kurie patis dar nesuvoke ir negali to padaryti. Jo yra tas vadinamas “pragaras ir rojus”,bet tai daug subtiliau nei mes galime isivaizduoti,yra kazkas auksciau musu,kas mus padare kas valdo ir pan. Tema labai plati istiesu ir idomi Tikiu i kosmosa

Netikiu. Netikiu, nes mėgstu gaut atsakymus į savo klausimus. Jei man įdomu, kaip susikūrė pasaulis, kuo geriau tikėt: faktais paduotais prieš nosį, kuriuos galiu net paliest, ar knyga, kurioje su smulkmenom aprašyta kaip Dievas kūrė pasaulį? Kas tai parašė ir kas tai matė, jog nusprendė aprašyt? Lygiai taip pat: jei Dievas sukūrė Ievą ir Adomą, kurie buvo baltaodžiai(bent jau taip rodoma) iš kur atsirado kitos rasės? Kodėl, jei Dievas toks kilnus ir geras, buvo išlieta tiek kraujo? Juk buvo rasti raštai parašti Judo (jei neklystu), kodėl juos ignoruoja?

Pati netikiu nesimeldžiu ir nesmerkių tų, kurie tiki iki tol kol nepradeda to prikišinėti… negaliu pakęsti kai eina per namus ir kviečia prisijungti ir t.t. o jei pasakai, kad netiki tai atrodo su purvais sumaišys. Kiekvieno asmeninis pasirinkimas, būkim tolerantiškesni 😉

Juokinga…man gyvenimo prasme yra mano seima,kitam padet kitiems yra gyvenimo prasme,sakot gaila ateistu,o man daug labiau gaila zmoniu,kurie nesugebedami susitaikyti su mirtim,tiki i visokias pasakas….Pazystu tikinciu zmoniu,kurie meldziasi ir t.t..bet realiai yra supuve ir nera geri zmones,o pvz as visalaik padedu seniems zmonems,perku maista,duodu pinigu,seriu benamius gyvunus,bet esu blogiete,nes netikintiir isvis kai pamatai kaip pasaulyje tiek neteisybes,kaip gali tiketi dievu…

Vava…

Tikintieji, ar nepagalvojot, kad Dievas ir esat jūs patys? Ir, manau, kad ne Dievas padeda, o tik jūsų pačių tikėjimas, kas ir parodo, kokie esam galingi.