Ar verta?

Pagrindinis / Forumas / N-18 / Ar verta?

Ar verta?

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Manimi susižavėjo vaikinas. Jam 17. Man 15 ir apskritai nesu turėjusi vaikino, nes man niekas nepatikdavo ilgam. O jis visiškai kitoks, toks… menininkas Mes labai panašūs, su juo galėčiau kalbėti valandų valandas. Iš pradžių jis manęs netraukė, nes susipažinom blogomis aplinkybėmis. Tik pabendravusi supratau, kad jis mano žmogus. Be to, jis labai gražus ir vyriškas, atrodo tarsi 20-ties, visiškai nesuprantu, kaip ir kodėl aš jam patikau. Aš ir pati atrodau vyresnė, be to, esu protinga panelė. Todėl neduoda ramybės mintis – ar jis man ne per senas? Atrodo, kas tie 2 metai, bet kai daugiau pagalvoju, tai priklauso nuo žmogaus, nes šiuo atveju tai yra daug. Jis toks patyręs, žinau, kad lauktų, bet jei jau dabar jaučiu savotišką spaudimą, nors žinau, kad jis lauktų, bet bijau dėl to, kas būtų toliau. Taigi, ar verta su juo pradėti rimtus santykius? Penkiolikmečiai manęs netraukia, jie tokie… dažniausiai, vaikiški. Nesupranta manęs. Tikriausiai atrodo, kad esu labai rimta Iš tikro, tai aš ir pati dažnai esu vėjavaikė, bet jūs tikriausiai suprantat, kad norisi supratingo žmogaus šalia, o bendraamžiai dažniausiai ne tokie… Esu pakankamai brandi ir pati priimsiu sprendimą, bet anonimiškai rašydama nieko neprarasiu, todėl klausiu jūsų: nutraukti su šiuo vaikinu viską, nes bijau ir laukti ar vis dėlto bandyti? Nes pati nesuprantu savo jausmų. Šis vaikinas tarsi kažkokia svajonė, atrodo, kad jis man skirtas ir jis man ranka pasiekiamas, bet vis dvejoju, nes viskas atrodo perdaug idealu. Gal tiesiog ieškau problemų ten, kur jų nėra?

(nežinomas) (archyvas)

per senas..

(nežinomas) (archyvas)

Verta!

(nežinomas) (archyvas)

Ieškai problemų kur jų nėra

(anonimas) (archyvas)

Zinoma verta, veliau dar gailiesies jei nepameginsi , svarbiausia kad jis taves nespaustu ir gerbtu

(anonimas) (archyvas)

Kaip jau sakiau, mes susipažinom blogomis aplinkybėmis, abu buvom šiek tiek apsvaigę ir padarėm dalykų, kurių po to nuoširdžiai gailėjausi, nes tikrai nesu TOKIA mergina, perdaug jam leidau. Tiesiog viskas taip gavosi, tikiuosi, kad nesmerksit, nes pati save pakankamai smerkiau. Ir maniau, kad jis tiesiog mane pamirš, nes aš tikrai norėjau viską pamiršti… Bet jo draugai viską žinojo, nes buvo kartu, o po to pastebėjau jo žvilgsnius, pradėjom bendrauti. Ir aš žinau, kad jam net nereikėtų manęs spausti, jis mane taaaip apžavėjo, pastaruoju metu šalia jo prarandu blaivų protą ir tai mane gąsdina, todėl ir stengiuosi atsiriboti. Nes nors giliai širdyje žinau, kad jis nuoširdus ir tikrai geras, bet su juo taip geera, kad viskas atrodo tiesiog nerealu ir negerai. Visai nesenai mano brangiausiai ir mylimiausiai draugei nutiko toks dalykas, kad… ji prasidėjo taipogi su “svajonių” vaikinu, o pasirodo, kad tai buvo tiesiog tas vaikinas, kuris sakydavo jai tai, ką ji norėdavo girdėti, tiesiog pasiėmė iš jos tai, ko norėjo ir paliko… Ir tai mane stabdo. Gailėjausi dėl šiaip pašėliojimo, nežinau kas būtų, jei man nutiktų taip, kaip jai. Jei apnuoginčiau ne tik sielą, bet ir kūną vaikinui, kuris vėliau paliktų. Kaip juo pasitikėti? Nežinau kaip paaiškinti savo situaciją. Tiesiog kartais atrodo, kad viskas perdaug gerai ir norisi viską pristabdyti… Labai daug abejoju, nes jis laabai žavus vaikinas, ant jo su mielu noru užliptų oj, kiek merginų, tad nesuprantu kodėl jis turi laukti manęs. Bijau, kad vaikinams vien artimo ryšio ilgainiui nepakanka…

(nežinomas) (archyvas)

Jei pradesit susitikinet /draugaut tai dar nereiskia, kad gulsies su juo i lova…. buna merginos tokiam amziuj ir metus ir dar daugiau draugauja be artimu santykiu nes tam dar nera pasiruosusios, normalu

Kol nera pasitikejimo ir artimo rysio juk neatsiduosi vaikinui… O visam tam reikia daug laiko. Nebent labai labai naivi ir kvaila butum

(anonimas) (archyvas)

Svarbiausia tada neskubek, bukite pirmiausia draugai, leisk jam irodyti ir igyti tavo pasitikejima. Nebuk salta taciau ir neatverk visos sirdies, islaikyk kazkiek paslaptingumo taciau buk nuosirdi. Jei siuo metu dvejoji reiskias ne be reikalo. Del to ka padarei kai susipazinote tai bala nemate, svarbiausia kad tai neatgrase jo nuo taves ,o dabar turite visa gyvenimo laika pries aky pazinti vienas kita ir neabejoju kad jis nemano kad esi lengvabude ar panasiai. Negalvok ka tu jam gali suteikti ir ka gali kitos, svarbiausia ka jis tau gali pasiulyti. santykiai neturi but kazkoks atitidirbimas vienas kitam. O jo susivaldymas ir kantrybe parodys tik pagarba ir zenkla ar jis tikrai to vertas kai busi pasiruosi ir pilnai apsisprendusi (ir vyresne).

(nežinomas) (archyvas)

gali parasyt man i pm, pati neseniai panasia situacija turejau

(nežinomas) (archyvas)

Kaip man juokinga visa tai d tos vaikiškos meiles seiles, klausk savo draugiu o ne čia .. 15metu… aš dar net nesidažiau tokių metu … sekmesss (kai patvarkys ir paliks)

(nežinomas) (archyvas)

Man buvo 16 o jam 20 kai mes pradejom draugauti. Visi sake pap*s ir paliks. Ir draugai, ir tevai ir seneliai. Bet ne velnio tik neskubek ir nedaryk nieko, ko pati nenori ir pamatysi kas yra kas ir ko jam is taves reikia

(nežinomas) (archyvas)

nu wtf jei jūsų tokia patirtis, tai nereiškia, kad ir autorę papis ir paliks. Aš draugauti pradėjau 15 su 18, nepapiso nepaliko, labai graži draugystė buvo taip kad autore tikrai verta, jei vaikinas patinka O išsiskirti bet kada galėsi, jei bus kas ne taip

(nežinomas) (archyvas)

17 metų per senas??? autore, nepyk, bet eik ruošt pamokų.. kai nekils tokie vaikiški klausimai – tuomet dairykis į vaikinus.