Ar verta gyventi del vaiku?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, atleisit uz anonima…
Istorija tokia, kad nusprendziau skirtis su vyru, oficialiai esam susituoke 2m, bet puse metu kartu nebegyvename. Turim metu laiko sunu. Vyras per ta laika nedirbo, gyvenom is pasalpu. Jam toks gyvenimas yra priimtinas, man ne. Bet seimos neislaikymas ne vienintele priezastis, labai daug pykstames, gyvenimas susituokus buvo tragiskas, asaros kasdien. Palikau ji, isejau gyventi atskirai. Jau kaip ir atsistojau ant koju, del to mastau oficialiai issiskirti. Bet…
Jis sunu ir sunus ji begalo myli…vyras lanko ji ir man sirdis plysta. Kaip jie abu zaidzia, juokiasi… Sunus pamates ji prasvinta. Dvejoju, ar nekaltinsiu saves po visko. Vyras dievagojasi kad pasikeis, kad duociau sansa.
Jo nebemyliu, bet gal verta gyventi del vaiko? zinau kad tai turi buti mano apsisprendimas, bet noriu patarimu, gal ir jusu aplinkos zmones ar net jus su tuo susidurete, kaip man persiplesti?
tai nieks tevo is sunaus neatims, tegul bendrauja ir dziaugiasi gerai santykiais.
o jus skirkites, negyvenkite su nemylimu vyru, neverta savo gyvenimo aukoti.
yra daug issiskyrusiu ir laimingai gyvenanciu seimu, kurios palaiko draugiskus santykius.
O ar tie jo pasakymai “aš pasikeisiu, duok man šansą” gali būti realistiški, ar jis dažnai švaistosi tokiais žodžiais? Gal dar nedarykit skubotų išvadų, bet jei jaučiat, kad gyvenimas kartu bus toks pats “ašaringas” koks ir buvo, tai nemanau, jog jums ar jūsų vaikui tai į naudą. O dėl to, jog jie gerai sutaria, tai nematau problemos, juk susitikinėti vaikui su tėčiu galima labai dažnai, nebūtina kartu gyventi.
Manau jokiais budais negalima gyventi su nemylimu zmogumi.. gyvenimas per trumpas aukotis
ojei.. vienas dalykas gyventi su nemylimu žmogumis, o kitas dar su juo ir miegoti.. aš tikrai negalėčiau..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
