Ir vėl mes……………………

Bet juk jūs negyvenate tų šeimų gyvenimo – neaišku kada kuris kaltas iš tikrųjų Kalbėt visaip galima

Man atrodo, kad lietuviai nemoka kurstyti santykių.

Kartais atrodo, kad neva jau susituokei, tai jau darbas nudirbtas, galima dabar imti bezdėti prie sutuoktinio. Žinoma, ne apie bezdėjimą kalbu, tiesiog šiuo veiksmu apibūdinami visi netikę veiksmai ir visi nieko nedarymai, kai reikėtų daryti.

Mes posovietikai, nemokame gerbti kitų žmonių, savo didybę įtvirtiname žemindami kitus (pvz. sutuoktinį, tėvai – vaikus, vaikai – tėvus). Tai ko norėti?

Kaip aš sakau – pradėkime nuo savęs. Jei pati elgsitės žmogiškai, rodysite pagarbą ir pasitikėjimą, ko gero viskas bus gerai. Žinoma, jei neišsirinksite visiško lopo.

baisu girtis,dar nužiūrės po to kokia

Na, mano aplinkoje kažkaip nelabai pasitaikė dar nelaimingų santuokų (tfu, tfu). Tėvai kartu jau 30+ metų, o dar vis kaip jaunavedžiai. Tai man asmeniškai tokie dalykai ir atneša džiaugsmo ir vilties.

Aisku yra. Ir daug. Nereikia varyti ant tu vyru, tokie patys, kaip ir moterys, turi savo nuomone, norus, poziuri. Nebutinai seimos skiriasi tik del vyru arba tik del moteru, skyrybos dazniausiai ivyksta del abieju kaltes. Aisku, yra visokiu zmoniu, bet tikrai yra daug geru vyru! Mano vyras isvis man kazkoks kaip is kitos planetos, kol jo nesutikau, masciau panasiai, kaip Jus, autore.

Atsakant i klausimus – kol buvau nescia, kasdien tikraja to zodzio prasme, kente mano nesamones, hormonus ir nuotaiku kaitas, bet nieko blogo niekad nesakydavo, nors turbut ne karta isvedziau is kantrybes. Visada palaike, visur eidavo kartu, jeigu prasydavau, padedavo atsistoti, uzdedavo kelnes, kojines ir batus, nes pati nesugebejau per pilva. Beveik kas vakara dainuodavo vaikui pilve, o vaikui, matyt, kad patiko, nes tik uzdainuodavo jis, iskart spardydavosi. Aisku, tas dainavimis toks juokingas ir vyriskas budavo, bet vis tiek miela. Dabar jau musu sunui beveik metukai, tai negalvojau, kad jis bus toks idealus tetis ir vyras. Jis gali visa diena man leisti ziureti telika arba guleti lovoj, o pats kelsis vaikui pakeisti pampersa, pamaitinti, pazaisti. As galiu eiti susisitikti su draugemis, jis dar ir namus sutvarkys, kad tik grizus man butu geriau. Su vaiku yra buves vienas savaite (islekiau i Airija) ir dabar po keliu dienu vel nusimato savaites kelione man, bet susitvarke puikiai! Apskritai, man idealesnio ir labiau tinkamo nesurasciau manau. Beje, musu santykiuose labai daug humoro, kuris padeda siaip santykiuose linksmuma toki palaikyti. Tie, kas megsta juokauti visur ir visada, tai supras. Na, daug kriteriju, nenoriu issiplesti, bet praset graziu istoriju, tai musu viena is ju!

Vaikų auginimo realybė ir yra tokia. Mažas vaikas labai gerai ir sąlyginai greitai patikrina poros tvirtumą.

Man atrodo, toks įspūdis susidaro dėl to, kad visuomenė labai grūda negatyvų požiūrį į žmonėms į gerkles. Gal iš pavydo, kad kitas laimingas? Nežinau. Pati esu santuokoj beprotiškai laiminga, bet to jau niekam ir nebesakau, nes kam išsižioju, visi rėkia, kad dar per jauna, per trumpai ištekėjus, per mažai išgyvenus, žodžiu, nesuprantu, ką kalbu, ir neturiu teisės kalbėti

Pažįstu laimingų šeimų, pažįstu nelaimingų. Vis dėlto kaip gyvena kiti niekada negali būti tikras. Bet tikrai žinau žmonių, kurie atšventę sidabrines, auksines vestuves vis dar šypsosi, laiką leidžia kartu ir bučiuojasi. Vadinasi, jei ir buvo bėdų, jas sugebėjo įveikti. Šimtu procentų tobulų santykių nebūna, vis tiek pykčių, nesutarimų yra, bet požiūris ir problemų sprendimas nulemia, kiek jie turės įtakos santykiams ir meilei

Is tiesu, turiu drauge, kuri atrode iki vaiko labai laiminga su vyru, o tik vaikas gime, vyras i darba ir viskas.. Tecio kaip nebuta. Sake net issimaudyti negali 10min., jeigu vaikas pradeda verkti, tai ne tai, kad jis paimtu ta vaika ir apramintu, bet saukia, kad ji ateitu.. Zodziu, visiskai nepazista savo vaiko ir nenori pazinti, tuo labiau juo rupintis. Tokiu teciu daug, bet manau, jeigu moteris pati leidziasi, jog su ja taip elgtusi, tai jie taip ir elgiasi. Man taip vyras darytu, tai pasiusciau nafik ir is namu isspirciau, bet gal toms moterims gerai, uz tarnaites namuose sedi, vyrui meiles duoda, vaika apziuri ir vaidina laimingas.

Kažkur skaičiau, kad pagal statistiką, skiriasi kas antra pora. Mano viena kolegė irgi, apsiženijo, susilaukė, ir išsiskyrė gal po 1 metų