Ar yra rašančių knygas?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas
Ar yra rašančių kokį didelį projektą, romaną, apysaką ir panašiai? Kaip sugalvojote, kad norit to imtis? Ar užbaigėte? Ką darot, kai nebūna įkvėpimo? Ar kažko iš to tikitės?
Pati norėčiau parašyti knygą, bet…. Pasidalinkite savo istorijomis
As vis dar laukiu ikvepimo, tikiu, kad ateity parasysiu ir manau, kad daug istoriju bus paimta is mano pacios gyvenimo galbut nebus isleista, bet visad buvo svajone
turiu idėją kokius 5 metus. ir ta idėja nu nebloga tokia atrodo. o rezultatas toks, kad turiu gal daugiau nei 5 pradžias…… po max 500 žodžių. tiesiog idėja yra, bet kai prieinu prie išpildymo, viskas… nes sustoju ties detalėmis, smulkmenomis… galbūt tai ženklas, kad ne man rašyt arba tiesiog nepribrendau tam.
Noriu knyga rasyt. Tiek minciu, ideju turiu, bet galva neisgalvotu ko prikurt tiek kad prirasyciau 300 puslapiu.
Aš irgi, kai sugalvoju, tai kitą dieną puolu rašyt, bet užmetu po max savaitės, ir taip pikta, nes mokykloj tikrai gerai rašiau
Tai imk ir rašyk! Nesvarbu, kad ir po sakinį, visišką minčių srautą. Tai dvejopa nauda: gali užsikabinti ir toliau rašyti, arba palikti kaip savo mąstymo paminklą, po kelerių metų galėsi pamatyti, kaip patobulėjai, pamatysi, kokios banalios mintys pasirodo tos, kurios atrodė gyvenimo tiesos prieš tuos kelis metus (na, čia iš savo perspektyvos sakau).
Ačiū, bet kad žinotum, kiek tokių juodraščių pas mane kompe mėtosi, ir nė vienas neužbaigtas, tai pikta labai, kad esu tokia silpna ir nė vieno nesugebėjau užbaigt… Kaip kovoti su tuo vadinamu rašytojo bloku…
Paskaičiau pavadinimą ir nesusilaikiau neparašius ne į temą . Dažnokai sėdžiu Vinted, o kai kas nors paklausia, ką veikiu, visada sakydavau, kad knygą rašau. Jau geras dvi savaites visi klausinėja ar jau daug parašiau
man didžiausią blogybę padarė mokyklos privaloma literatūra. atrodo atsisėsiu, susuksiu kokią visiškai yyyzi rašliavą apie meilę seilę, intrigas ir t,.t.t? bet nematau prasmės. nes ta literatūra, visos pamokos tarsi įskiepijo tai, kad naudinga literatūra tik ta, kurioje tausojamos vertybės ir pan.. ir niekaip neišspiriu to iš savo galvos. tiesiog…
Na as pavyzdziui pradejau rasyt dienorasti. Ne ta durna, vaikiska, ale ‘ siandien valgiau ta ir ta’, bet minciu dienorasti, jausmu dienorasti, smagiausia kai rasai bekeliaujant, bunant laimingai ir poto pasiskaitai ir grizta tie jausmai
Likimo… Ne, – mąstymo sesė Bet kiek visokių pusėtinų romanų knygynuose mėtosi ir skaito juos kažkas…. O aš taip bijau, kad tas, kas man atrodo “ohoho”, pasirodys visiškas “meh…”
Marsela, šmaikštuolė Kartais aš ir pamąstau, vietoj tų komentarų geriau po kokį sakinį kitą savo būsimam romanui būčiau parašius
Pas mane taip pat šiukšlynas visame kompiuteryje, visur išmėtyti tekstai Labai sunku užbaigti, tiksliau, net įpusėti neišeina. Todėl pradėjau rašyti trumpus tekstus (apie 3 psl). Užsikabinau ir dabar tokių turiu krūvas, ir kas geriausia – jie turi pabaigas!!! Tačiau vis dar viliuosi parašyti didelės apimties kūrinį. Tačiau man trūksta brandos, patirties ir šiaip išmanymo, tad palauksiu, brandinsiu knygą tarsi vyną
pažiūrėkime į penkiasdešimt pilkų atspalvių…… nežinau kokias vertybes ten kas puoselėja… bet kaaaaaai populiarumo susilaukė….
Gera mintis, bet kad mano gyvenime tik darbas ir namai, tai apsiverksiu, pradėjus tokį dienoraštį rašyt
gal norii parodyt tuos tekstus??? laaabai mėgstu skaityt kitų šviežienas..įkvėpimas ateina kartkartėm…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
