Ar žinote gerą ir patikimą būrėją Vilniuje?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Gal žinot būrėją Vilniuje, kuri gali padėt meilės klausimais? Kokios kainos, kokie Jūsų atsiliepimai?
Ačiū.
man 18.
Žinau, kad ne angelėlis jis, bet niekas neprivers manęs jo nebemylėt, kad ir kaip norėčiau.
Tu nenori – va cia ir atsakymas Nueik pas Leopolda Malinauska – ismes tau kortas, sako gerai meta ir is rankos buria. Girdejau, kad labai daug tiesos pasako. Bet va magija, tai nesu girdejus, kad uzsiimtu. Nors magija ir nelabai tikiu.
Tai ką tu jam tokio darei jau, kad bijo jis tavęs? Su peiliais vaikeis ar vaistų prisigėrei? jei jau kažką tokio padarei, kad net jam jau baisu su tavim būt, tai ir jokia čia magija nepadės. Po to gailėsies, jei šitokiu būdu prisiriši jį.. Mergyt, tau dar tik 18m – visas gyvenimas prieš akis.. Tu žinai kiek tokių dar bus? Čia ne pirmas ir ne paskutinis dėl kurio ašaras liejai, dar daug bus tokių.. Kol galiausiai sutiksi tą tikrąją tvirtąją meilę nenukabink nosies, šypsokis, pasitempk, nes paraudusiom akim gyvenimo gražesnio tikrai npamatysi.. Pakelk galvą ir ženk pirmyn, toliau, nes jei stovėsi vietoj ir dėl to buvusiojo, kuris tavęs bijo, sielosies, tai ir gyvenimas sustos vietoj.. Buk drąsi
Nieko baisaus jam nepadariau, tik daug verkiau, teko ir žemintis, dabar gailiuosi, kad taip dariau jam matant ar girdint. Nu bet ką aš galiu sau padaryt, kad jis man toks svarbus ir mielas širdžiai? Nieko.
Neringa, nei vienas vyras neturi matyti kaip verki. Nė vienas. Gali pasakyti, kad tau skauda, sunku, kad myli, bet verkti prie jo – NE. Auksiniai žodžiai. Neleisk nei šitam nei kitam, kuris bus ateity matyti tavęs silpnos. Vyrams tokios nepatinka. Būk ryžtinga, tvirta, veikli, kažko siekianti,įnoringa.. Pasitikinčios, o ne sugniuždytos merginos artimos širdžiai.. Neliek ašarų, pataupyk jas vertesniam dalykui
Oi, ir man buvo laikai, kai aš taip dariau.. Ir durimis trankydavau, ir gasdindavau, kad negyvensiu be jo, ir isterijas keldavau, prie kelių krisdavau, kad tik neišeitų.. Siaubas, pačiai dar iki šiol viduj sąžinė griaužia, gėda, net ir po -n metų sutikus į akis negaliu tam žmogui pažiūrėt.. Irgi buvo man 18metų, nuo tėvų atitrūkus, jau buvau įpratus ir pasilikinėt pas jį savaitėm, mėnesiais.. O širdis po 11 mėnesių kartu tada ooooj kaip man plyšo..Maniau VISKAS. Pamokų nelankiau, draugus visus pamiršau, raminamuosiu tik gėriau, bet ačiū dievui už savo nuostabias drauges, kurios man neleido namie tūnot, specialiai vedėsi į vietas, kur ir jis būna, kad širdis ‘priprastų’ matyt nebe su manim jį, ir išsikriokdavau ant jų peties kone kasdien, su laiku vis gerėjo.. Jei ne jos ir ne tas mano pačios ryžtas išeit kažkur, nebeverkt, pasižmonėt, nebūčiau sutikus dabartinio savo angeliuko, tikros dievo dovanos.. Dabar jaučiuos kaip ant sparnų..O tada..gyvenimas atrodo spalvų nebetekęs.. Laikas gydo žaizdas, nereikia jokių būrėjų, jokios magijos. Laikas viską sustyguos į savo vietas, o tu tik leisk*
Rask geriau gera psichologa, kuris padetu atsikratyti sios manijos!
Ne JI reikia “pririst”, bet TAVE reikia “atrist” nuo jo Jauna esi, viskas pries akis. Susikoncentruok ties saves, o ne kazkokio berniuko, kuri sau sugalvojau
Sekmes ir begalines meiles tau kuo greiciau Tikros ir abipuses meiles
gyvenime netiek dar bus skausmu,sirdgelu,problemu ir na juk neprilakstysi pas bureja.bet siaip pas gera bureja noreciau nueiti.
baik tu-“einu_is_proto”…As taip pat patyriau daug ir geru ir siabingu akimirku su savo vaikinu-tikrai DAUG nervu sugadintu,jis buvo nuostabus,o paskui daug dalyku apie ji suzinojau,kai suzinojau-jis pasikeite labai ir zinoma buvo skaudu!Ir neeinu as pas jokias burejas-o kad save apriboti nuo tu skaudziu dalyku-palieku ji ir isvaziuoju kurti savo gyvenimo!Ir nors labai jau jis meilus pasidare,kai pasakiau,kad isvykstu-man nereikia salia zmogaus,kuris buvo mano asaru priezastimi,o kaip bus taip bus ateityje-jei lemta,tai susitiksim,jei_ne-reiskia taip ir turejo buti.Irgi is pradziu sekiojau ji ir bandziau jam kazka aiskinti-mazdaug kaip jis taip gali elgtis,kai as tiek per ji negero patyriau ir stengiausi padeti,bet galu-gale supratau,kad ner cia ko stengtis,kad as turiu daryti tai,ka turiu daryti-o jis jeigu rimtai myli,tikrai ras atitinkamu budu ta irodyti.
Kaip nebutu sunku-tiesiog susiimk ir gerai viska apsvarstyk-kad tavo gyvenimas nepriklauso nuo jo,kad yra daug kitu dalyku,kuriuos reikia nuveikti,nestabdyk saves-tikrai neverta,eik i prieki geriau su skaudancia sirdimi ir pamazu to skausmo nebeliks,jei tu jam busi reikalinga-susiras,jei ne-kada nors suprasi,kad tai buvo i nauda
Na, visgi, aš būrėjos ieškau, tai paprašysiu tik apie tai ir kalbėti, nes rašot čia man, aš suprantu, kad teisybė tai, bet skaitant darosi vis skaudžiau ir liūdniau.
up
Ir gerai manau,kad skaitai, isgyvensi prisiminimuose visas tas akimirkas, paverk – labai padeda. Turi kazkur issilieti, jei megsti sokti- nueik su drauge i kluba koki ir pamesk galva sokiu aiksteleje, jei visvien nebus nei kiek geriau, jei yra salia miskas- nueik ir issirek…, daug visokiu budu.. Tiesiog visas emocijas isleisk is saves, tada pageres ir mintys praskaidres.
up
juk sakiai ves tave tetis pas ta bureja bobulyte,na tai ir pasikalbesi.kam dar tau vienos burejos reik???
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
