nezinau, ir nenoriu zinoti

kaip turetu but nuobodu ir neidomu but suplanavus viska, ateiti, darbus, seimas…

gyvenu del pacio gyvenimo. gyvenimas “kelione”, man keliaut smagiau, nei pasiekt tiksla

man poryt 27, baigiau studijas, turiu gerą darbą, kuris realiai galbūt nelabai mano ir ne man, neturiu tikslo gyvenime, jo neieškau, gyvenmo prasmės nematau, dėl garbės ir šlovės nesiplėšau, gyvenu šiandien, gyvenu sau. ir žinot, gyvenu gerai!

blemba as isvis nemastau dar apie seima,irgi 20 metu jau gal delto,kad pas mus seimoje ir gimineje,visi skatina kuo veliau kurti,ir pirma gyventi del saves noriu kuooo daugiau keliauti,susipazinti su kuo daugiau zmoniu, megstu demesi,tad siekti kazkokios karjeros,kur buciau pripazinta,ir tik tada gal seima…nu jo visiems skirtingi prioritetai

o as tai zinau ko noriu ir esu laiminga tai supratus nes nesikankinu ramiai sau gyvenu ir stengiuos siekt savo tikslu ir as tik nepersenai tai supratau kaip noriu gyvent ir ka veikt gero gyvenime

Busite ideali Mama ,jusu noras ir tikslas pats graziausias ir gerbemas.Jus busite laiminga seimeninem gyvenime ,nepasiduokite!

Labai norėjau atsakyti tau, nes man buvo beveik viskas taip pat. Na.. dar ir yra. Nes, kad man ir 20 metų, bet taip pat kol kas labai svajoju ateityje tik apie gražią šeimą. Nežinau.. Kai kuriems draugams tai skamba keistai, kaip man patinka vaikai, tvirti santykiai ir pnš..

Bet kartais galvoju, kad iš to didelio noro nieko neturėsiu.

O kalbant apie tą mokyklinį vidurkį, kuris pas mane buvo taip pat virš 9.. Tai jis nereiškia nieko. Nes, kad ir kaip gerai besimokiau, egzaminai man pakišo koją ir iš mano, galbūt turėtų kažkokių ketinimų įstoti į universitetą nemokamai, neliko nieko.. Tai vat tas dar mane asmeniškai labai muša per kuprą, taip sakant, ir kiekvieną dieną depresuoju nerasdama atramos gyvenime.

gyvenime noriu pamatyti pasaulį, turėti galimybę ir terpę (ir paskatinimą) kurti bei sukurti šeimą su savo draugu

Žinot, o aš kartais tokia keista jaučiuosi.. Dauguma turi kažkokių svajonių, tikslų, siekių, susijusių su karjera, juk dabar tiek daug galimybių, o aš, pavyzdžiui, kažkaip nemąstau apie profesinį pasisekimą, tolimas keliones, man labiausiai labiausiai norisi šeimos. :> Keista apie tai galvoti, nes tik kątik suėjo 19 metų, bet ką tvirtai žinau, kad tikrai nebūsiu karjeristė, mano svajonė tiesiog paprastas ramus šeimos gyvenimas (ps. tėvelius turiu abu, esu labai mylima, tad kažkokių psichologinių problemų dėl to tikrai neturiu;> Taip pat gerai mokausi, vidurkis virš 9, tad, manau, kažką pasiekti galėčiau, tačiau tai tikrai nėra mano gyvenimo tikslas, gal labiau prievolė ir pareiga.)

Taip. Turėti turtingą vyrą ir dirbti tada kada noriu.

as zinau,ka noreciau veikti gyvenime,turiu vizija,kokia butu seima,ir kuom dirbciau. Bet manau,kad to nepasieksiu,ir bus viskas priesingai Mano vaikinui,tai labai nervina,kad plaukiu pasroviui

aš tai mečiau visą šitą ieškojimą prasmių. Noriu nepriklausomybės ir gyvent šia akimirka

as vis ieskau tos prasmes… labai kankinuos, kad jos nerandu… keiciu darbus, vis netenkina, nesijauciu gerai… save grauziu, kad esu nenormali, nes nezinau ko noriu gyvenime… man lb reikia tikslo, nes be jo nemoku gyventi… tik depresuoju.

o siaip daznai pagalvoju, kad gal nieko nereikia ieskoti, o dziaugtis tuo ka turiu..

Aš visiškai nežinau. Va baigsiu (tikiuosi) studijas ir panika po biški apima, nes neįsivaizduoju, ką veikt. Pagal specialybę dirbt netraukia, nes nepatiko man studijos ir iš vis nežinau, ką veikiau šiuos 4 metus Nu kaip nors reik išsiaškint, kuo noriu būti.

Mane asmeniškai labai veikia tas, kad nežinau ką daryt, ką veikt ir ką darysiu ateity. Tai labai sveikinu ir džiaugiuosi už tuos, kurie keliauja per gyvenimą. Nuoširdžiai pavydžiu