Jo, kai senais laikais ejau is mokyklos tokia gatvele, is kurios abieju pusiu nuosavi namai be tvoru. Ejau pro viena nama salia sankryzos, buvau vidury perejos ir uz manes keliu metru atstumu ivyko avarija ir vienas automobilis rezesi tiesiai i namo kampa, kuri as praejau pries keleta sekundziu. Ivykis kazkur 3metru atstumu

Buvau ne kartą… daug kartų esu nualpusi iki traukulių ir pamėlynavimo jau, gal nieko baisaus, bet nežinosi, kaskart atsigavus jaučiuosi kaip iš mirusiųjų grįžus.. Ir prieš 3 metus, ėjau per perėją, dairiausi, viena mašina sustojo praleisti, o kažkoks asilas su bmw ant lenkimo bele kokiu greičiu atskriejo ir, kai stabdė pračiuožė dar už perėjos kelis metrus, o man tik žingsnis buvo likęs ir būčiau po ratais… bet kažkaip atšokau paskutinę akimirką, tai tas ir nuvažiavo staigiai, o iš pirmos mašinos iššoko žmonės klausti, ar viskas ok, ką padėt, o aš iš to šoko net negalėjau pratart nei žodžio tik visa drebėjau

Prieš gimstant virkštelė buvo apsivyniojus aplink kaklą. Kai buvo kokie 6m. kritau kaklu į aštrų metalą ir kaimynė mane spėjo pastumt tai tik įsipjoviau kaklą. Dar tėtis buvo kažkokio stipraus plytelių valiklio į mineralinio butelį įpylęs, mama pagalvojo, kad mineralinis ir ant stalo padėjo, o aš tik įsipyliau į puoduką ir pasakiau: mineralinis kažkoks truputi geltonos spalvos. Vos neatsigėriau, bet mama spėjo atimt. Vos nepartrenkė maždaug 2kartus, bet išgelbėjo mano greita reakcija. Ai dar plaukiojau ežere ir jaunesnė draugė sumąstė man ant nugaros užlipt tam, kad aš su ja plaukčiau, bet aš jos negalėjau išlaikyt ir ji mane nardino po vandeniu. Bandžiau ją numesti, bet buvo stipriai įsikibus ir nesuprato, kad skęstu. Tai žodžiu aš ją apdraskiau ir tik tada paleido. Jausmas buvo žiaurus. Po to karto niekada neplaukiu toli….

Esu vos nepaskendusi baseine kai man buvo 5 metai, teisiog prisimenu kad negaliu kvėpuot ir makliavojuosi ir kažkaip vėliau sugebėjau laiptelius rasti.

Kai išgelbėjo po nesėkmingo bandymo nusižudyt

kažkada vos mašina nepartrenkė manęs… grynai centimetro atstumu nuo manęs buvo, kai sustojo (ačiū dievui)

Na ir dar labai senai, sirgau gripu. Vieną vakarą žiauriai blogai pasijaučiau, temperatūra buvo milžiniška, kliedėjau jau net, tai tėvai iškvietė greitąją kuri išvežė mane į ligoninę. Tai pasirodo kad buvo komplikavęsi į plaučių uždegimą, ir jeigu dar būtų buvę kažkiek uždelsta, galbūt jau ir nebebūčiau gyva likus

Šią žiemą, mane tėtis vežė į mokyklą,buvo labai slidu(greitkeliu važiavom, gyvenu už miesto) mašiną sumetė po visą kelią, gerai kad kita mašina į mus neįsirežė. Negana to, nulekėm į griovį, o dar baisiau tai kad tame griovyje jau mašina buvo įlėkus, vos nesirežėm į ją. Per pusė metro apsilenkėm per plauką

Kai man buvo 7 metai per tėčio gimtadienį buvo toks baseinas 7 metrų ir aš ten kur negilu stovėjau, ir yra laipteliai tokie maži,tai net nepastebėjau kaip paslydau nuo jų ir kiek atsimenu,kad mačiau kaip burbuliukai kyla į viršų,o aš mosikuojuos rankom, kad kaip nors išnyrt,nes plaukt nemokėjau dar tada,bet kažkaip isikabinau į baseino kraštą ir išnirau,pamenu išnirus drebėjau,verkiau,negalėjau net žodžio pratart,o visai neseniai pusbrolis mano buvo paskendęs, tai mama mane glostė ir sakė, kad ačiū Dievui,kad jis tavęs nepasėmė pas jį.. O kiti sako, kad visas gyvenimas pro akis prabėga,bet man tai kažkaip ne.. o tikriausiai kiti daugiau niekada nebeplauktų kur gilu, bet aš dabar kai išmokau plaukt tai viskas gerai.. bet žinot, nežinai kas gali nutikti rytoj…

Kai buvau mažesnė skendau baseine…Nemokėjau plaukti, jau jaučiu, kad viskas, taip sulėtintai buvo atrodo viskas kad šakės, tačiau susiprotėjo mano šeima ir tėvų draugai, kad manęs nėra ir skęstu, tai tėtis šoko gelbėti, viską atsimenu kaip per sapną kokį..O tėvų draugė buvo gydytoja, tai suteikė pirmąją pagalbą

3 kartus

Kai partrenkė mane ir mano močiutę mikroautobusas, bet išgyvenom. Bei kada maždaug 10m. vos nepaskendau Neryje

Buvo kokių 11-12 metų, ėjau su tėvo draugų maudytis į ežerą, o jis labai staigiai gilėja. Nei aš nei dėdė nemokėjome gerai plaukioti. Maudžiausi ten, kur jaučiau žemę po kojomis. Bet ar srovė nunešė ar kas- bandau stotis ir dugno nėra. Pradėjau pliuškentis vandenyje, kažką rėkalioti ir dėdė pamanė, kad aš žaidžiu ir paradėjo mane ” pa prikolu” skendinti. O man tai ne prikolai buvo, aš jau išsekusi, bandau ant jo kabintis, o jis mane numeta, mat mano kad žaidžiu ir pats nemoka plaukti. Galiausiai visai išsekau, niekada nepamiršiu tos mintis, kai jau buvau susitaikiusi pasiduoti, bet AČIŪ DIEVUI dėdės sūnus stovėjo netoli kranto, pamatė mano baltą veidą ir ištraukė. Svarbiausia, dėdės žodžiai- “tik tėčiui nesakyk”

Buvo….

Trumpai:

Amerika, vasara…Santa Cruz. Ėjom pažiūrėti švyturio. Diena buvo baisiai vėjuota, bangos didžiulės. Vaizdas buvo ganetinai panasus kaip nuotraukoje…p.s. svyturys tas pats cia..

Galvojom eit ar ne, bet žiūrim žmonės vaikšto, tad galvojom ai..einam nuotraukų padaryt…sustojom su drauge paveiksluotis,kitas draugas mus fokusuoja kamera. Tada tik atsisukam į kairę ir ten kokių 4 metrų banga tiesiai į mus…aplink vandenynas ir akmenys..

Pamenu kaip po vandeniu griebiaus uz kazko, kad nenutemptu į vandenį…isnirus buvo mintis kur drauge…aciu dievui salia…

Fotoaparata ir viena tel praradom del vandens…gerai, kad pasus ir pinigus turejom neperslampamam dekliuke.. drauges nunese banga batus..sudraske timpas.

Kai grizom i masina, buvo mirtina tyla.

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Ketverių metų įkišau žirkles į rozetę, papurtė neblogai, iki šiol matau žiežirbas matau galvoj…