Labas merginos, kadangi neturiu kam pasipasakoti, rašau čia, tikėdamasi jūsų patarimų ir nuomonių. Priešistorė: buvom klasiokais su vienu vaikinu apie 6 metus, pažįstami dabar jau dar ilgiau. Pradžioje jo nekenčiau, galvojau, kad visiškas kvailys, bukas ir pan. (čia paauglystėje) paskui, kokioje 10 klasėje pradėjau kreipti į jį dėmesį, gyvenom netoliese, dažnai išeidavom į kiemą ir šiaip kur nors su draugais savaitgalio vakarais. Jis man labai patiko, bet nieko nesakiau, nes nenorėjau sugadinti bendravimo. Paskui kažkaip pamažu, pamažu pradėjom vienas kitam simpatizuoti, bet taip ir slėpėm. Ta prasme, supratom, bet neprisipažinom. Vėliau jis susirado merginą, su kuria dabar jau virš kokių pusantrų metų. Prieš maždaug pusmetį buvome su bendra, nedidele kompanija susitikę, na išgėrėm vyno ir kažkaip atvirauti pradėjom, kad vienas kitam patikom labai ir pan. taip smagu buvo, kad labai gaila, kad tada neprisipažinom vienas kitam, nes galėjom būti kartu, o dabar jis turi kitą merginą, su kuria tikrai nėra taip viskas gerai (kiek žinau iš kitos draugės, kad ji nekartą “kabinosi” kitiems ant kaklo) Likom nakvoti pas draugus, jis tiesiog apsikabino ir tiek, anksti ryte išvažiavo į darbą, susirašėm keliom žinutėm ir daugiau nebeatrašinėjau, nes tikrai negražu taip elgtis. Paskui susimatėm po kelių dienų, niekas nieko nebeužsiminė, tik jis naktį su draugais atvažiavo iki pubo, kuriame buvau, kad susimatyt, bet taip ir nesigavo.

Dabar: prieš kelias sav. vis galvodavau, kaip būtų smagu pagaliau susirasti rimtą vaikiną, vis pozityviai nusiteikdavau, kad atsiras jis, ir nežinau, ar sutapimas ar ne, bet po savaitės maždaug jis vakare parašė, kad prisijungčiau ryte skype (aš šiuo metu esu pusmečiui išvykus) prisijungiau, jis pasakė, kad nebegali daugiau taip, kad aš jam patinku, kad visąlaik apie mane galvoja, gailisi, kad tinkamu momentu nieko neįvyko, tikrai labai gražiai rašo, ir sakė, kad net ir jo geras draugas pastebėjo, ir leptelėjo, kad “sėdit abu įsimylėję vienas kitą, jum tik draugaut ir draugaut” Pasakiau jam, kad negalima taip elgtis, kai jis turi mergina, nes jos atžvilgiu tai nėra gerai. Jis pasakė, kad jau kurį laiką išvis ten ne santykiai ir pan. kad vien apie mane galvoja, kad tas lemtingas apsikabinimas viską pakeitė, ir prisilietimas netyčia rankomis perduodant daiktus. Žinokit ir pati prisiminiau tada įvykius, kaip pvz. jis duodavo savo drabužių, kad nesušalt, ar sedėdavom ant atbrailos tokios gamtoj, nukeldavo visad mane na ir t.t. Dabar mąstau, gal visgi ne atsitiktinumas tai buvo? Gal tas vaikinas, kurio man taip norėjosi, visada ir buvo šalia, tik neleisdavau sau to pastebėti?

Dabar ir pati nenustoju apie jį galvoti, bet suprantu, kad ir kokie santykiai bebūtų, jis turi merginą.. Norisi dabar parašyt, paprašyti, kad prisijungtų, pašnekėti, bet nieko nedarau. Nežinau ką galvot, nesinori būti ta, pvz, dėl kurios palieka vienus santykius, ar šiaip pasakyti, kad jeigu tikrai taip patinku, kad išlauks tą pusmetį? (dabar jau mažiau) Bet vėlgi, nesmagiai jaučiuosi, kad jis dabar su ta mergina, kaip atsarginiu variantu, jeigu su manim kas nesigautų. Žodžiu, keista labai viskas, nežinau nei ką galvot, nei ką daryt. Patarkit prašau, pasakykit savo nuomonę, tik nekritikuokit pernelyg, ir taip sunku.

p.s. damos, pakelkite temą.