as nedirbu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos paneles. Jau kuri laika nedirbu. Ir nepasakyciau, kad nesiseka darbo rasti. Buna paskambina kviecia i pokalbius. Bet as net nenueinu. Kodel? Prisigalvoju ivairiu priezasciu. Man jau kartais nuo saves paciai bloga
Tingėjimas manyčiau..
Depresija?
Ko bijot? Kokie įsitikinimai stabdo? Manau, jums tiesiog reiks perlipt per visa tai, kol kažkas išlaiko ar išgyvenat iš santaupų patogu bijoti, prisigalvoti. Prisiversti arba gyvenimas privers
Man tas pats.. jau beveik antri metai Reiks taupyt iš draugo pinigų ir eit pas psichologą
Gali buti depresija tikrai. Jeigu tai nevalingai vyksta.
o kaip gali vykti nevalingai?
Ne depresija, paskaitykit kas depresija yra. Neinat nes bijot kitu vertinimo. As irgi bijau kalbet su nepazistamais ir pan. Kaip nuziuri nuo galvos iki koju, pastato i nepatogia situacija. Pasikele tie vadovai.
Na tiesiog jei suvokiat , kad reikia dirbti, bet neiseina prisiverst nueit i pokalbi. Po to grauziates, bet vis tiek ta pati kartojat, jauciates lyg neturetumet jegu tam, nematot prasmes, kenkiat pati sau, tai nevalingai. Draugei taip buvo su mokslais. Bet neaisku koks jusu atvejis.
Na manau ne depresija, o auksciau nare ka parase. Baime.
man irgi nesmagu eiti į darbo pokalbius. paskutinį sykį kai dalyvavau valstybės tarnybos konkurse, tai išvis apsikvailinau žiauriai. po to karto baisu, kad pasikartos. o dar bijau, kad nesiseks dirbti darbą ir panašiai. dabar dirbu labai neblogą darbą, bet paskutines dienas. tai vėl laukia darbo paieškos..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
