Visų pirma, kiek jūs esate laiko kartu? Meilė per 1 mėnesį atsiranda, kai tau 16 metų ir galvoj dar totali košė. Visų antra, kodėl jūs, autore, nenorite, kad jis gali nuo Jūsų nusisukti, jei viską, ką jis daro, t.y kas normalu, NORMALIOJE poroje yra jums atgrasu? Jei nėra cinkelio ir jis jus atgraso, kas čia per auka ir buvimas per prievartą?

Mano nuomone, jis jums neįdomus tiesiog. per geras, sprendžiant iš to,ką jūs išvardijote. Tad arba kažkas labai įtakoja jūsų “norą” būti kartu arba bijote būti viena. Aš asmeniškai, rinkčiausi laisvę, nes būna visko, o kas jei tas lemtingas kažkur šalia?

Tai tas suka nusikeikt nesugeba blet ar ką? Panelei reikia, o tas dzibilas išsipisinėja, entelektualą vaidina. Nu pasakyk jam normaliai, kad nustotų išsikalinėt, – ims elgtis kaip žmogus ir trauka atsiras. Nebūna traukos muziejaus eksponatams nebūna. Jau refleksas mums suformuotas: “Eksponatų rankomis neliesti”.

Jis patinka kaip žmogus, o ne kaip vyras turbūt ir tiek. Ir dar gal gasdina, kad jis labai nori, kad būtumėt pora kuo greičiau. O atsiras ar neatsiras kas nors daugiau, tai sunku nuspėti. Kiekvienam skirtingai juk

Jei nesinori, kad net liestu, tai manau niekas ir neatsiras Arba yra kazkokia trauka, arba nera… O patinka zmogus kaip draugas ir tiek. Tai kaip sakant nesuteikit zmogui bereikalingu vilciu

Man ir panašiai,bendravau su vaikinu kaip pora,galima sakyt,bet jis manęs taip pat fiziškai netraukė.Nors jis ir protingas,su juo pašnekėt apie viską galima,pajuokaut,nu žodžiu,aš jį savo gyvenime tik kaip draugą matau.Jokios simpatijos nejaučiau jam.O dar kai netikėtai susipažinau su kitu vaikinu,kuriam iškart pajaučiau simpatiją,supratau,kad nieko nebus ir turiu kažkaip išsiskirti su tuo vaikinu.Nu ir vieną vakarą,visai netikėtai nusprendžiau jam tai pasakyt.Oj kaip man buvo sunku tai pasakyt,nes esu labai jautri,man labai buvo negera širdy nes žinojau kaip jis blogai jaučiasi per mane.Nu bet…Gyvenimas tęsiasi.Dabar bendraujam draugiškai,viskas tvarkoj,jau praėjo tik sunkumai.Taip,kad ką aš sakau,kad netempkit gumos ir dabar viską išsakykit,geriau jau anksčiau nei per vėlai

Turejau labai panasia situacija. Stengiausi islaikyti jo demesi ir nepalest, nes tiesiog buvo malonu zinoti, kad dominu, gauti geles ir pan. Zinau, negrazu… bet sakiau jam ne karta, kad ir ateity galesim buti tik draugai, bet jis nepasidave, tikejosi… kol galu gale man atsibodo tas jo gerumas, mandagumas, buvau pasiilgusi dramu ( ), tai tiesiog nutraukem bendravima.. 🙂

Neseniai buvau panašioje situacijoje. Fizinė trauka buvo minimali, na ne tokia, kokia turėtų būti… Buvom “pora” apie 7mėn, bet visą laiką jis man vis tiek buvo tik draugas, suvokiau tai ar ne. Galvojau, gal keisis jausmai su laiku, bet meilė neatsirado nė trupučio, tik prisirišimas.

Man irgi taip buvo. Metus išbuvom kartu, bet aš jam taip nieko ir nepajaučiau, vis galvojau o gal.. Laukiau laukiau žodžiu kažkokio stebuklo.. Bet ačiū Dieve mūsu keliai išsiskyrė. o dabar labai džiaugiuosi,kad nieko ir nepajaučiau..