Aš nenormali
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Man prasideda panika kai tarkim žinau, kad turėsiu likt, kažkur važiuot, būt su žmogum vienu du. Nekalbu apie tas situacijas, kai būni kompanijoje, visi kažkur turi išeiti ir palieka tave dviese su žmogumi. NEsvarbu, kad aš tą žmogų gan gerai pažįstu, kartu mokausi, vistiek tas pats. Kai būnu kompanijoje viskas geriau nei gerai, bet tik lieku su kažkuo dviese, viskas.. Nebemoku tarpusavy bendraut, viduj tokia panika ištinka ir vis galvoju ką čia reikės šnekėt, aišku šneku ir stengiuos, kad nebūtų tų tylos minučių, bet norisi to natūralaus, bendravimo.. O man mintyse pastoviai tas sukasi, kad tik nebūtų tylos minučių ir apskritai kažkokia nesava tada būnu.. Ką daryti?
Mergyt, nesinervink, man tas pats. Galvojau tik aš viena tokia, bet pasirodo, kad ne ir gal tai nėra jau taip nenormalu jei dar atsiras daugiau tokių…
Bet toks žiaurus jausmas VA bėda, kad aš kompanijose tokia faina atrodau,o tik žmogus lieka su manim dviese, viskas nebe tas žmogus..
same.. as tai buna dar susinervuoju, prakaitas ispila, paraudonuoju ir viskas..
joo, man irgi tas pats, kartais net nusišnekėt pradedu..
Man atvirsciai
manyčiau pas kiekvieną žmogų yra tokia ”baimė” liekant su žmogumi kartu kažką ne taip pasakyti ar kažkas pnš. (labiau liečia kai susitinka skirtingų lyčių atstovai). tačiau su laiku, viskas praeis. manyčiau pas visus taip buvo.
Man atvirksciai. Kompanijoj nejaukiau jauciuosi :d o dviese likt patinka nes td zinau kad ir jam buna nejauku ir siaip, laisviau jauciuosi xd
Dar pastebėjau, kad lengviau bendraut su tais kurie neužsičiaupia beveik Tada klausai, linksi galva, o jie patenkinti sau toliau šneka
nieko čia keisto… ir man taip yra.
Bet vistiek norisi pasikeisti kažkaip, nežinau..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
