Aš – princesė?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras
Dievaži, aš tikriausiai niekuomet nebūčiau apie tai pagalvojusi, tačiau pasipasakojusi draugėms, dėl ko mečiau savo vaikiną – išgirdau verdiktą būtent tokį.
Taigi, su vaikinu buvome kartu (jei tai galima buvo išvis pavadinti draugyste), vos mėnesį. Pažįstami esame apie pusmetį. Jis ilgai bandė mane palenkti savo pusėn – buvo dėmesingas, ruošdavo įvairias staigmenas, kol galiausiai pradėjau jausti jam simpatiją. Va, galvojau, gal tikrai mums gali kažkas išeiti? Aha, pabandėm… Iki vakar. Žodžiu, šiuo metu man yra sesija – kadangi buvau užsileidusi su mokslais (kadangi ir dirbu, ir studijuoju, o šiuo metu – paskutinis kursas, tad darbo – iki kaklo), sutarėme su grupioke, kad pas ją atvažiuosiu ir kartu pasimokysime, ji man padės užpildyti tam tikras spragas. Kadangi to, kaip žinia, man reikėjo labiau nei jai, net nesiūliau atvažiuoti pas mane, kadangi ji gyvena užmiestyje, autobusai anksti baigia važiuoti ir tikrai nebūtų turėjusi, kas ją paveš. Nujaučiau, kad užtruksime ilgai – tą sakiau ir vaikinui. Gražiai paprašiau (nors niekuomet iš jo absoliučiai nieko nesu prašiusi), kad jis mane apie pirmą nakties parvežtų namo. Ir tikrai to nebūčiau prašiusi, jei jis nebūtų pats minėjęs, kad leis sau panaktinėti ilgiau, kadangi kitą dieną jam laisvadienis. Kodėl to prašiau? Nes šiuo metu man labai striuka su pinigais, o tokiam kilometražui tikrai nebūčiau sukrapščiusi eurų parvažiuoti namo su taxi. Ir mano žandikaulis, išgirdus jo atsakymą, atvėpo – jis pareiškė, kad jei neužmigs, tada mane paims ir parveš, bet jei užmigs – tai soriukas. Taip ir viskas pasibaigė – jis užmigo, man teko, šiaip ne taip išprašyti tos pačios grupiokės, kad paskolintų pinigų kažkaip pargrįžti. Iki ryto vaikinas pats neįstengė duoti jokios žinios, tik per pietus paklausė, kaip grįžau. Aš pasibaisėjusi. Pasakiau, kad jei nerūpėjo naktį, tegul paliekame viską taip, kaip yra. Pasakiau, kad su tokiu vaikinu, kuriam nerūpi merginos saugumas – būti nenoriu. Jis atšovė, kad esu dramų karalienė ir atsisveikino. Kai draugėms papasakojau – lygiai taip pat išvadino princese. O ką manote jūs, apie šią situaciją, merginos?
Tiesiog jūs vienas kitam nelabai patinkat…
O, kas bjauriausia, kol “draugavome”, jis prisiekinėjo, kaip jam rūpiu, kaip jam rūpi mano saugumas. Net einant gatve visada apsikeisdavome vietomis, kad jis eitų būtent šalia pavojingo ruožo (gatvės), atidarydavo duris, neleisdavo niekur už save mokėti, nors primygtinai siūlydavau sumokėti ir štai BUM – perkūnas iš giedro dangaus. Geriausia yra tai, kad kai jis man per pietus parašė, aš dar jo paklausiau, kodėl jis man neparašė vos prabudo, nepaklausė ar man viskas gerai… Atsakymas buvo paprastas – žinojau, kad būsi supykusi, tad kam veltis į ginčus?
Bernui ryskiai px
Žinokit, tas labai užgavo mano savimeilę… Neteko dar tokio pažint.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
